Paskaičiuota, kaip kainos keisis, jei iki kovo 29 dienos taip ir nepavyks pasirašyti išėjimo sutarties.
Emigrantams iš Lietuvos Jungtinėje Karalystėje tokiu atveju teks plačiau atverti piniginę lietuviškiems produktams arba jų atsigabenti patiems. Tuo pačiu jau aišku, kiek brangs britiški maisto produktai Lietuvoje. Tačiau didžiausias galvos skausmas – Lietuvos vežėjams, kurie kovo 30-osios laukia su siaubu. Neramu ir baldų gamintojams, kurie jau išsiaugino britų pirkėjų pasitikėjimą, tačiau ten konkuruoja su kinais.
Pramonininkai jau sunerimo
Nežinomybė dėl artimiausio „Brexit“ scenarijaus jau neramina ir Lietuvos pramonininkus, ypač tuos, kurie eksportuoja į Jungtinę Karalystę (JK) ar atsiveža prekių iš ten.
Jeigu iki kovo 29 dienos nepavyks priimti sutarties, Jungtinės Karalystės muitinėse prognozuojamas chaosas, to labiausiai baiminasi prekes į ir iš Britanijos gabenantys verslininkai.
„Labai daug neaiškumų, ypač pramonei. Realu, kad sutarties gali ir nebūti, o jei ir bus – Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi“, – pastebėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis.
Viena įtakingiausių verslo organizacijų Lietuvoje antradienį surengė konsultacinį posėdį dėl „Brexit“.
Paskaičiavo, kiek ir kas brangs
Užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Lina Viltrakienė informavo, kad kovo 30 dieną JK bet kokiu atveju tampa trečiąja šalimi, su tam tikromis išlygomis.
„Tokių gerų sąlygų, kokias turime dabar, jų nebus“, – sakė L.Viltrakienė. Išstojus šaliai iš ES be sutarties, iškart bus pradėti taikyti importo muitai. Taigi prekėms galios tie patys muitai, kurie taikomi prekės iš Kinijos ar JAV.
URM paskaičiavimu, eksportuotojams į JK vidutiniai muitai sieks 5 proc, žemės ūkio produktams – 11 proc. O, pavyzdžiui, į Lietuvą įvežamiems britiškiems sausainiams muitas sieks net 30 proc.
„Išaugs ir lietuviškų produktų, ir importuojamų iš Britanijos produktų kaina“, – neabejoja L.Viltrakienė.
Baldai, plastikas, trąšos – tie produktai, kuriuos lietuviai eksportuoja į JK, ir jiems bus taikomas 3-6 proc. muitas. Drabužiams – iki 12 proc., medienai – 10 proc. Lietuva iš JK įsiveža katilus, optikos prietaisus, įranga, taigi ir šios prekės Lietuvoje brangs, nes joms bus taikomas muito mokestis.
Tiesa, tai – blogiausio scenarijaus pasekmės, jei britai trauksis be jokios sutarties. Vis dar tikimasi, kad paskutinę minutę bus pritarta pereinamajam laikotarpiui, per kurį prekės galės būti gabenamos kaip ir dabar, tačiau iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, metų pabaigos.
Muitinėje prekėms – nauji reikalavimai
Be to, muitinės taikys įvairius priežiūros mechanizmus, didės prekių patikra, taigi galios visi ES teisės aktai, kurie nustato atvežamų prekių iš trečiųjų šalių. Nebegalios muitinės palengvinimai, atsiras nauji reikalavimai notifikavimui.
Karinės prekės, genetiškai modifikuoti produktai, gyvsidabris ir kitos prekės apskritai gali būti neįvežamos į ES.
Kai kurioms britų prekėms atsiras reikalavimas gauti naujas licencijas, keisis ir prekių ženklinimo tvarka – britiškos prekės turės būti kitaip žymimos.
„Viso to rezultatas – laikas ir kaštai, ką patirs įmonės“, – teigė L.Viltrakienė.
URM paskaičiavimais, lietuviškos prekės JK pabrangtų maždaug dešimt procentų.
Nerimauja dėl brangsiančios technikos
Kai kurie pramonininkai jau paskaičiavo, kad jų prekėms JK rinkoje bus taikomas net 20 procentų muito mokestis.
Pavyzdžiui, melioratoriai sako naudojantys britiškus ekskavatorius, todėl jie susirūpino, kiek jiems kainuos technika. L.Viltrakienė atsakė, kad importo muitai šiai technikai sieks apie 8 procentus.
„Daugiau Europoje tokios technikos gamintojų nėra. Turime tokią problemą, ir dabar žiūrime, ar pirkti Kinijoje, ar spręsti šią problemą“, – teigė Lietuvos melioratorių asociacijos prezidentas Kazys Savickis.
Aušra Pilkauskienė iš baldų įmonės „Narbuto grupė“ teiravosi dėl galimų problemų muitinėse po „Brexit“.
Lietuvos medienos pramonė gausiai eksportuoja produkciją į JK. Lietuvos URM atstovai kartojo, kad lietuviškoms prekėms muitinėje galios tie patys reikalavimai, kaip įvežamoms iš kitų trečiųjų šalių.
Lietuvos trąšų gamintojams rūpi, kaip antidempingo muitai galios.
Kol kas žinomi keturi galimi scenarijai
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad kol kas susitarimas nelaidojamas. „Tikimės, kad iki kovo 29 dienos bus ratifikuotas Jungtinėje Karalystėje“, – sakė jis. Tačiau tikimybė, kad bus atsisveikinta be sutarties, smarkiai išaugo, tvirtino A.Pranckevičius.
Kai kurios ES pasiūlytos priemonės – piliečių teisės JK gyvenantiems ES piliečiams, taip pat ir britams būtų suteikiamos tokios pačios teisės Bendrijoje.
Finansinių paslaugų sektoriuje EK pasiūlė laikiną metų trukmės pereinamąjį laikotarpį rinkos dalyviams, veikiantiems tiek ES, tiek JK.
Pasak A.Pranckevičiaus, yra keturi galimi keliai: susitarimas tarp Bendrijos ir JK, antras – išėjimas be sutarties, ir dar du teisiniai būdai, kurie yra JK rankose: kreiptis į ES dėl derybų pratęsimo, bet tai gali įvykti tik vienbalsiškai sutarus visoms ES narėms. „Bet koks pratęsimas būtų ribotas laike“, – pastebėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Ketvirtoji teisinė priemonė – bet kuri ES narė, taigi ir JK, gali atšaukti 50 straipsnio galiojimą ir taip sustabdyti „Brexit“ procesą. Dėl to Jungtinėje Karalystėje dar vyksta debatai.
Didžiausio smūgio laukia vežėjai
Mečislovas Atroškevičius, „Linavos“ generalinis sekretorius, susirūpino, kaip tai paveiks Lietuvos vežėjus.
„Pasekmės mūsų sektoriui bus tragiškos, nes ar pereinamąjį laikotarpį pripažins Didžioji Britanija – neaišku“, – sakė jis. Net jei ES šalys sutars dėl pereinamojo laikotarpio vežimo paslaugoms, britai, jo nuomone, gali kitaip tai vertinti.
Kol kas yra numatyta laikina priemonė, kuri vežėjams leistų gabenti prekes iš ES į JK iki metų pabaigos, tačiau kol kas patys britai tuo pačiu neatsakė, teigė L.Viltrakienė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė. Aišku tik viena, kad dvišalės sutartys kitais metais jau negalios.
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius neslėpė, kad išstojimas be sutarties vežėjus paveiks neigiamai. Po kovo 29 dienos, jei nebus susitarta kitaip, ES šalys su JK prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Kvalifikacijų pripažinimas ir licencijos
Paslaugų eksportuotojams irgi atsiras papildomų apribojimų ir reikalavimų, pavyzdžiui, profesinių kvalifikacijų pripažinimas, licencijų teikimas keisis. Labiausiai šiuo atveju aktualus profesinių licencijų pripažinimas.
Dėl „Brexit“ labiausiai bus paveiktos mažos ir vidutinės įmonės, prognozuoja URM. Išskirtinį poveikį pajus tos Lietuvos bendrovės, kurios prekiavo tik ES vidaus rinkoje ir neturi didesnės patirties prekiaujant su trečiosiomis šalimis.
Taip pat paskaičiuota, kiek Lietuvai reiktų primokėti, jei JK išstotų, – 35 mln. EUR.
