„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pasitikrinkite: štai kiek šiemet uždirbo pensijų fondas jūsų amžiaus grupėje

Kaupiantieji kol kas gali džiaugtis – šiemet antros pakopos pensijų fonduose jau fiksuotas 7 proc. augimas, o fondų turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų.
Pensija
Pensija / Shutterstock nuotr.

Rezultatai pranoko kai kurių metų grąžas

„Finansų rinkos buvo pozityvios, rezultatai džiuginantys“, – pirmadienį Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) surengtoje konferencijoje pareiškė „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis ketvirtis rezultatais išsiskyrė ir lenkė net kai kurių visų metų grąžą. Tas skaičius siekia 7 proc.“ – papildė jis.

Antros pakopos pensijų fondų turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų.

J.Daujotas atkreipė dėmesį ir į tai, kad per visą pensijos kaupimo laikotarpį žmonės jau uždirbo 2,8 mlrd. eurų.

Geriausiai pasirodė jaunesnių, 22–28 metų, dalyvių pensijų fondai. Jie šių metų pirmąjį ketvirtį sugeneravo 9 proc. grąžą. 1989–1995 ir 1982–1988 m. gimusiųjų pensijų fondai taip pat generavo neblogą – 8,6 proc. – grąžą.

Tuo metu mažiausiai uždirbo arčiausiai pensijos (1954–1960 m.) esančių gyventojų fondai – 2 proc. Turto išsaugojimo fondai generavo 1,8 proc. grąžą.

Kiek mažiau, bet taip pat augo ir trečioji pensijų pakopa. Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas 6,7 proc. augimas. Trečios pensijų pakopos fondų turto vertė pasiekė 324,8 mln. eurų.

Kaip ir antroje pakopoje – būtent rizikingiausios investicijos atnešė didžiausią grąžą: akcijų fondai generavo 8,5 proc., subalansuoti fondai – iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei 1 proc. grąžos.

„Luminor“ nuotr./Justas Daujotas
„Luminor“ nuotr./Justas Daujotas

„Prie istoriškai gerų pirmojo ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ekonomikos augo, darbo rinka toliau išliko stipri, produktyvumas aukštas. Viena iš naujesnių tendencijų – pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją globaliame kontekste, ypač JAV rinkoje.

Taip pat žaliavų kainų augimas, kurį lėmė geopolitiniai įvykiai, tai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos“, – aiškino J.Daujotas, nurodydamas, kad būtent žaliavos augo 6–9 proc.

Visgi jis pabėrė ir žiupsnelį druskos.

„Nors įmonių pelno augimas, ypač JAV rinkoje, išliko solidus ir skatino geras įmonių akcijų tendencijas, didelė dalis grąžos buvo sudaryta investuotojams tiesiog brangiau sumokant už tą patį pelno vienetą, kurį sugeneruoja įmonės. O tai sąlygoja tolimesnį akcijų augimą“, – kalbėjo specialistas.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc., rašo BNS.

Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.

„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.

Kokių rezultatų galime tikėtis metų pabaigoje? Pasak J.Daujoto, istorija rodo, jog dažniausiai, jeigu pirmasis ketvirtis yra solidus, metų pabaigoje grąža taip pat bus teigiama, tiesa, kiek mažesnė nei metų pradžioje.

Turi pasiūlymų dėl kaupimo nutraukimo

LIPFA direktorius Tadas Gudaitis atkreipė dėmesį ir į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl antros pensijų pakopos.

Primename, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė gyventojams nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Tokia galimybė, KT nutarimu, turėtų būti suteikta, kai, pavyzdžiui, pasikeičia asmens gyvenimo aplinkybės, kai dalyvavimas tampa itin sudėtingas ar betikslis.

15min kalbinti politikai ir ekspertai svarsto, jog tos svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis, pasikeitusia šeimine padėtimi. APIE TAI DAUGIAU SKAITYKITE ČIA: Nuo sveikatos iki būsto problemų: kokiais atvejais gali būti leista išsiimti pinigus iš pensijų fondų?

Tačiau LIPFA mano, kad pasitraukimas iš kaupimo turėtų būti susietas tik su kaupiančiojo sveikatos situacija.

„Tada jis ar jo artimieji žinotų, kad galės pasiimti lėšas. Tai kaupimo sistemą turėtų padaryti patrauklesnę, bus išlaikytas ir masiškumas“, – sakė T.Gudaitis.

Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Gudaitis
Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Gudaitis

O masiškumą LIPFA išlaikyti nori ir pabrėžia, jog toks KT nutarimas kalba tik apie išimtinius atvejus. Taigi, T.Gudaičio teigimu, galimybė nutraukti kaupimą būtų suteikta tik galbūt 2–4 proc. iš visų kaupiančiųjų.

LIPFA norėtų, kad konkrečios situacijos, kada gyventojas galėtų atsiimti lėšas, būtų aiškiai išvardytos. Tokiu ateju nereikėtų kurti naujų sistemų, burti vertinimo komisijų, užtektų remtis teisės aktuose numatytais punktais.

„Turėtų būti vengiama vertinimo. Įsivaizduokime, kad atsiranda sąlyga, jog kažkas turi įvertinti žmogaus situaciją, kuri yra arba nėra susijusi su sveikata, kiek ji yra sudėtinga ar nesudėtinga. Šiandien tokių specialistų ir institucijų, kurie galėtų taip vertinti, neturime. Ir nenorėtume, kad kažkam taip būtų nuleista vertinimo prievolė.

Nueitų žmogus į vieną pensijų kaupimo bendrovę ir ji turėtų įvertinti, neturėdama aiškių kriterijų. Ji galbūt pasakytų: žmogau, tavo situacija nėra tokia bloga, kad reikėtų nutraukti kaupimą. Tada gyventojas nueitų į kitą bendrovę ir ji jam pasakytų: o mums atrodo, jog gali nutraukti kaupimą ir pasiimti sukauptas lėšas. To reikėtų vengti. Tiesiog reikia apsibrėžti konkrečias situacijas, kada gyventojai gali nutraukti kaupimą ir atgauti pinigus.

O kas atsitiktų, jei žmogus nerastų sutarimo su pensijų kaupimo bendrove? Jis kreiptųsi į Lietuvos banką (LB), tada į LB ateitų keli tūkstančiai prašymų, specialistai bandytų vertinti, kai kurie savo situacijas bandytų spręsti teisiniu keliu. Visa tai sistemai patrauklumo nepridėtų“, – aiškino T.Gudaitis.

Anot jo, vienas iš atvejų galėtų būti šis – kai asmeniui nustatomas 75–100 proc. nedarbingumo lygis. Tuomet žmogus galėtų atsiimti kauptas lėšas ir panaudoti jas savo gerbūvio kūrimui.

LIPFA lauktų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimų, kokios būtų sąlygos nutraukiant kaupimą ir atsiimant lėšas iš antros pensijų pakopos fondų, kas būtų apmokestinama, o kas ne, ką reikėtų grąžinti, ko negrąžinti.

„Juk yra valstybės paskata, kurį laiką buvo pervestos įmokos ir iš socialinio draudimo biudžeto, yra uždirbtas pelnas, tad su tuo susiję mokestiniai niuansai turėtų būti išaiškinti, kad visiems būtų aišku, kaip tokias išmokas administruoti“, – teigė T.Gudaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“