„Šveicarija – centrinis uostas kriptovaliutų projektams iš viso pasaulio ir tai dėl palankios reguliacinės dinamikos, – skelbiama tyrime. – Cugo kantonas tapo kriptovaliutų projektų fondų, pavyzdžiui, Ethereum Foundation, Tezos, Dfinity, Bancor, ShapeShift, namais.“
Reitingo sudarytojai tyrinėjo 48 valstybių reguliacinę bazę kriptovaliutų atžvilgiu, tačiau paskelbė tik TOP10.
Lietuvos šiame dešimtuke nėra. Tai galėjo lemti tai, kad Lietuvos bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė griežtai reguliuosiantys kriptovaliutų prekybos sritį.
Tačiau į šį draugiškiausių valstybių dešimtuką pateko Baltarusiją, nes „Bitkoinų apmokestinimas šioje šalyje yra nulinis iki 2023 metų“. Baltarusija – dešimtoje šioje reitingo lentelėje. Teigiama, kad Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką dėl laisvos ir neapmokestinamos prekybos bei taupymo kriptovaliuta.
Antroje sąrašo vietoje – Gibraltaras, po to rikiuojasi Malta, Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Portugalija, Nyderlandai ir Suomija.
Beje, į sąrašą patekusiose kai kuriose valstybėse sandoriai arba prekyba kriptovaliuta yra reguliuojami, pavyzdžiui, Suomijos valdžia yra apmokestinusi pelną, gautą iš sandorių kriptovaliuta, tačiau šioje šalyje prekeiviams kriptovaliuta nereikia specialių licencijų. Be to, Suomijoje jau veikia didžiausia pasaulio bitkoinų birža P2P.
Į šeštą vietą patekusi Vokietija įvertinta už tai, kad šalis jau yra tapusi finansinių technologijų centru Europoje, o prekyba bitkoinais ir kita kriptovaliuta yra neapmokestinama, jei tai naudojama atsiskaitymams, taip pat netaikomas ir PVM. Šalies valdžia bitkoiną paskelbė tinkama atsiskaitymo priemone, kuria galima laisvai prekiauti.
