Lietuvoje ir Europoje infliacija šiuo metu yra didesnė už tikslinį 2 proc. lygį. Rugsėjį Europos Centrinio Banko ekspertai makroekonominėse prognozėse euro zonai numatė, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
Europos Centrinio Banko pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas, padės laiku grąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį. Tai reiškia, kad EURIBOR kurį laiką gali išlikti dabartinėje pozicijoje. Tikimasi, kad 2024 metų antrąjį ketvirtį EURIBOR lėtai ims mažėti.
Ką pasirinkti?
„Visibankai“ klientų duomenimis, nuo metų pradžios bankuose būsto paskolų marža palengva mažėjo arba buvo stabili. Bendras vaizdas metų pradžioje buvo apie 1,85 proc., o šiai dienai – 1,73 proc. Kredito unijose marža krito nuo 4,46 proc. iki šiai dienai esamos 3,35 proc. ribos. Augantis EURIBOR augina paskolos įmokas, todėl dauguma žmonių abejoja ir svarsto, ką šiuo metu daryti su turima paskola.
„VisiBankai“ vadovė ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė pabrėžė, kad kiekviena finansinė situacija yra unikali, todėl, kada geriau turimas lėšas laikyti indėlyje, o kada paskolos dalį grąžinti, gali priklausyti nuo skirtingų veiksnių. Pirmiausia – paskolos palūkanos. Jei turite paskolą su aukštomis palūkanomis, gali būti naudinga kuo greičiau grąžinti dalį paskolos, kad sumažintumėte palūkanų išlaidas.
Antra – investavimo galimybė. Jei turite galimybę investuoti pinigus su didesniu pelningumu, nei paskolos palūkanos, būtų protinga pasirinkti investavimą. Tačiau ši strategija yra gan rizikinga, todėl rekomenduojama pasitarti su tai išmanančiu specialistu. Pavyzdžiui, investavimas į nekilnojamąjį turtą gali būti geras ilgalaikis planas, tačiau svarbu atidžiai įvertinti rinkos sąlygas, ekonominę situaciją ir savo finansinę padėtį prieš priimant sprendimą.
Trečia – nenumatytos išlaidos. Jei gyvenate neapibrėžtame ekonominės situacijos laikotarpyje arba gresia nenumatytos išlaidos, geriau turėti tam tikras atsargas, pavyzdžiui, 6 mėnesių pajamų santaupas. Esant tokiai situacijai ir nusprendus grąžinti paskolą anksčiau – svarbu palikti rezervą, o ne grąžinti iki paskutinio turimo cento. Be abejo, svarbu atsižvelgti ir į ilgalaikius finansinius tikslus. Jei turite ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, investuoti į būstą ar pensiją, naudingiau pinigus taupyti investicijoms.
Taip pat, atsižvelgiant į paskolos sąlygas, galima įvertinti, ar geriau sumažinti paskolos likutį, ar laikyti pinigus investicijoms. Visada reikėtų apsvarstyti asmeninę situaciją, tikslus ir galimybes prieš priimant sprendimus, dėl turimų lėšų ir skolos grąžinimo.
Kaip grąžinti paskolą anksčiau?
Paskolą visada galima grąžinti anksčiau – tereikia užpildyti prašymą. Aišku, yra niuansų, jei norite tai padaryti nemokamai. Dažniausiai paskolą galima grąžinti nemokamai palūkanų keitimosi dieną, jei paskola išduota su kintamomis palūkanomis. Kai kurie bankai siūlo išankstinį grąžinimą nemokamai viso kredito laikotarpiu – nepriklausomai, ar palūkanos tą dieną keičiasi, ar ne. Kredito unijose viskas priklauso nuo jų vidinės tvarkos.
„Grąžinti paskolos dalį rekomenduojama tiems, kurie neturi jokių kitų finansinių planų, pavyzdžiui, lėšas investuoti į fondus, indelius, akcijas ar obligacijas. Taip pat tiems, kurie turi 6 mėnesiams rezervą, nemėgsta rizikos ir bijo, kad palūkanos toliau gali kilti ir būsto kredito finansinė našta taps dar didesnė“, – paaiškino V.Kazėnienė.
Vieni skuba, kiti – skaičiuojasi
Dažniausiai būsto paskolos įsipareigojimas yra ilgalaikis ir svarus sprendimas kiekvieno iš mūsų gyvenime. Pasak „Visibankai“ vadovės ir paskolų ekspertės, šiuo metu sprendimai tarp klientų yra įvairūs – viskas priklauso nuo kliento finansinės situacijos ir toleruojamos rizikos.
Vieni klientai skuba grąžinti būsto kreditą, nes bijo, jog palūkanos gali kilti. Kiti pasiskaičiuoja, ką labiau apsimoka daryti – ar grąžinti kredito dalį, ar geriau investuoti ir gauti didesnę finansinę grąžą.
„Didžioj dalis lietuvių neturi galimybės čia ir dabar imti bei grąžinti būsto paskolą. Dažniausiai žmonės yra pasiskolinę 60-100 tūkst. eurų paskolą, todėl tokio dydžio įsipareigojimai nėra taip paprastai grąžinami. Dažniau renkamasi grąžinti dalinę paskolą – tiek, kiek žmonės sugebėjo sutaupyti“, – kalbėjo V.Kazėnienė.
„VisiBankai“ šiuo metu nepastebi žymiai padidėjusio būsto paskolų dalinio grąžinimo, nors jaučia, kad jei aukštų palūkanų laikas užsitęs – tokių asmenų skaičius gerokai išaugs. Kita vertus, pastebi suaktyvėjusį būsto paskolų refinansavimo procesą.
„Labiau lemia tai, kad žmonės stengiasi fiksuoti mažesnes maržas, jog bent kiek kompensuotų kylantį EURIBOR“, – dėstė „VisiBankai“ vadovė ir paskolų ekspertė.
Klientai, kurie šiais metais anksčiau grąžino būsto kreditą, ar jo dalį, bijojo didesnės finansinės naštos. Taip pat dalis tokių žmonių netoleruoja rizikos ir nedrąsiai jaučiasi su nežinomybe.
Patarimai tiems, kurie bijo finansinių atsakomybių
Asmenims, kurie bijo finansinių atsakomybių ir stengiasi paskolos dalį grąžinti kuo greičiau „VisiBankai“ rekomenduoja suplanuoti ir valdyti savo finansus atidžiai:
1. Biudžeto planavimas. Planuokite biudžetą, kad tiksliai žinotumėte, kur ir kiek uždirbate bei kiek išleidžiate.
2. Skolų valdymas. Dalyvaukite sąžininguose pokalbiuose su kreditoriais, jei turite finansinių sunkumų. Jie gali pasiūlyti alternatyvias mokėjimo planų alternatyvas.
3. Atsargumo priemonės. Taupykite atsargines lėšas ne tik kasdienėms išlaidoms, bet ir neplanuotiems atvejams.
4. Investicijos. Pažiūrėkite, ar galite investuoti pinigus taip, kad vėliau ta suma padidėtų. Svarbu, kad tai būtų atliekama atsargiai ir suvokiant rizikas.
Rizikos ir keblumai gali kilti žmonėms, kurie nepajėgūs tinkamai valdyti savo skolų, nes tai gali paveikti kredito reitingą. Itin svarbu būti atsargiam ir laiku ieškoti patarimų ar pagalbos iš finansų ekspertų.
Štai, ko galima tikėtis ateityje
„VisiBankai“ vadovė ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė svarstė, jog, pagal esamą ekonominę situaciją, po 2–3 metų nukritus Europos Centrinio Banko palūkanoms, stabilizavus infliaciją ir įvertinus nuolatinį atlyginimų augimą būtų galima tikėtis vėl aktyvesnio vartojimo, pagerėjusio perkamumo, nes žmonės nustos bijoti investuoti ir įsigyti turtą už paskolintas lėšas.
Tačiau, jei situacija bus priešinga ir EURIBOR vėl pradės kilti – tai dar labiau sustabdys gyventojus imti paskolas ir sumažins vartojimą.
Kiekvienam gyventojui, norint nesusidurti su finansiniais sunkumais, be galo svarbus kaupiamasis indėlis. Kiekvienas finansus išmanantis asmuo žino, kad finansinėje „pagalvėje“ turėtų būti bent šešių mėnesių uždirbamos pajamos. Jas reikėtų atidėti bent vieną kartą per mėnesį – po 20 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio. Aišku, ši suma gali skirtis nuo individualių poreikių ir tikslų. Svarbiausia prisitaikyti prie savo finansinės situacijos ir nustatyti realius tikslus.
