Tokiais duomenimis dalinasi bankas „Bigbank“. Pastebima, kad lietuviai vis dar atsargiai ima paskolas ir nenori gyventi jų sąskaita, o jas jau turintys, kartais susiduria su sunkumais jas išmokant.
Susidūrus su sunkumais, keliaukite į banką
Lietuviai kartais susiduria su sunkumais išmokant paskolas, vėluoja atlikti įmokas ir tokiais atvejais neretai vengia bendrauti su bankais.
Patys bankų atstovai rekomenduoja nelaukti, kol dėl vienokių ar kitokių priežasčių bus pradelsta paskolos mėnesinės įmokos mokėjimo data ir susisiekti vos pastebėjus tikimybę, kad taip gali netrukus nutikti.
Pakeitus darbo vietą ar tiesiog pakitus atlyginimo gavimo dienai, galima pakeisti įmokos mokėjimo dieną, netekus ar keičiant darbą, įmanoma nukelti įmokas, o esant ilgalaikiams gyvenimo pokyčiams – pasirinkti paskolų restruktūrizavimą. Tai – galimybė keisti paskolos įmokų išdėstymą, palengvinti jos grąžinimą ir tokiu būdu išvengti mokėjimų pradelsimų.
„Iki šiol labai gajus mitas, kad bankai ir ten dirbantys žmonės yra nejautrūs ir nesupratingi. Iš tiesų, norisi pabrėžti, kad yra visai priešingai. Labai skatiname, kad asmenys, turintis finansinių įsipareigojimų ir staiga dėl kažkokių priežasčių negalintys jų vykdyti, kreiptųsi ir kartu su kreditoriumi ieškotų išeities, kaip palengvinti tų įsipareigojimų vykdymą, laikinai juos atidėti, sumažinti. Svarbiausia – nebijoti ir kreiptis į savo banką kaip galima anksčiau.“ – pažymi Edvard Arnatkevič, banko „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Imant paskolą svarbu nebūti pernelyg dideliu optimistu
Pastebima, kad dažniausia nemokumo priežastis – prarastas darbas, dėl ko klientai netenka pajamų ir negali sumokėti mėnesinių paskolų įmokų. Norint išvengti tokios problemos, patariama turėti bent 6 mėnesių finansinį rezervą. Jį galima laikyti indėlyje, kad pinigai nebūtų „tirpinami“ infliacijos.
Taip pat dažnai klientai neįvertina savo galimybių grąžinti paskolą ir pasiskolina maksimalias sumas, tačiau sumažėjus pajamoms ar netikėtai padidėjus išlaidoms, jie nebeišgali atlikti mokėjimų. „Labai svarbu prieš skolinantis objektyviai įvertinti savo mokumą ir atsižvelgti į tai, kad pajamos gali sumažėti dėl laikino nedarbingumo, atsirasti netikėtų išlaidų dėl įvairių nelaimių ir nutikimų arba susidūrus su ilgalaikiais įsipareigojimais“, – komentuoja E.Arnatkevič.
Banko duomenys rodo, kad daliai klientų sunkiausia laikytis finansinių įsipareigojimų šaltuoju sezono periodu, kai prasideda šildymo sezonas ir baigiasi sezoniniai darbai. Įtakos turi ir didžiosios metų šventės ar netgi atostogų laikotarpis.
Kitaip tariant, dalis lietuvių neapskaičiuoja savo galimybių ar net nebando jų skaičiuoti bei perka nebūtinus daiktus. Taip pat nemaža dalis žmonių susiduria su taip vadinama „gyvenimo būdo infliacija“ – kuomet paaugus jų pajamoms, nors iš pažiūros turėtų atsirasti daugiau laisvų pinigų, dažnai paauga ir tokių žmonių išlaidos ir pinigų finansiniams įsipareigojimams padengti ar rezervui sukaupti nepadaugėja. Neabejotinai vienas iš geriausių būdų norint išsimokėti turimas paskolas greičiau, yra sumažinti nebūtinas išlaidas: darbo pietus pasiruošti iš anksto namuose, rečiau atsinaujinti elektroniką, ypač išmaniuosius telefonus, pirkti mažiau drabužių ir t. t. Na, o pajamoms paaugus, susilaikyti nuo persėdimo į daugiau kuro sunaudojantį automobilį, butą, kurio nuoma brangesnė už senojo ir pan.
Grąžinant skolas reikia paruošti strategiją
Norint kaip įmanoma greičiau sumažinti savo finansinius įsipareigojimus, visų pirma, reikia paruošti strategiją – tai yra ypač svarbu, jeigu turite daugiau nei vieną paskolą. Finansų specialistai įvardija dvi praktiškai ir ekonomiškai optimalias skolų išmokėjimo strategijas:
- Brangiausias skolas išmokėkite pirmiausia. Tai yra finansiškai labiausiai „apsimokanti“ strategija – prioretizuokite didžiausias palūkanas turinčias paskolas. Taip sumokėsite mažiau palūkanų.
- Tiems, kuriems skolos našta sukuria didžiulį psichologinį spaudimą, rekomenduojama siekti išmokėti mažiausios bendros sumos paskolas, o tuomet pereiti prie didesnių sumų paskolų. Toks išmokėjimo būdas leidžia nuolat jausti nedidelius laimėjimus ir ilgiau išlaikyti motyvaciją grąžinant per ilgesnį laiką susikaupusias nemenkas skolas.
Šalia šių strategijų turi būti sukurta išlaidų kontrolės sistema: pasirinkite ko atsisakysite, o ko – ne. E.Arnatkevič rekomenduoja užsibrėžti konkrečius tikslus: „Turint konkretų daiktų ar paslaugų sąrašą, kurie tinkami naudotis toliau, atsisakyti nebūtinų pirkinių bus lengviau. Tuomet jau galima bandyti papildomus triukus: kas savaitę atsidėti po 10 eurų ar kitą nereikšmingą sumą ir ją mėnesio gale skirti paskolai apmokėti ir pan.“
Padėti sutaupyti gali ir refinansavimas
Būtent dėl lietuvių vis dažniau išsikeliamo tikslo greičiau išmokėti paskolas, finansų sektoriaus atstovai akcentuoja refinansavimo naudą.
Viena iš pagrindinių refinansavimo naudų turintiems kelias paskolas, yra tai, kad ši paslauga leidžia visas savo paskolas apjungti į vieną. Tai sumažina administravimo mokesčius, kadangi vietoje kelių skirtingų mokesčių, lieka vos vienas.
Be to, refinansavus turimas paskolas, jų palūkanos gali sumažėti. Tiesa, situacija priklauso nuo jūsų dabartinio kredito reitingo, prieš tai buvusių palūkanų ir kitų aspektų, kuriuos geriau suprasti gali padėti banko vadybininkas, įvertinęs jūsų individualią situaciją.
Išsimokėti skolas greičiau gali būti naudinga ne visada
Vis dėlto, kai kuriais atvejais finansų specialistai pataria neskubėti išmokėti paskolų. Kartais tinkamai investuoti savo pinigus apsimoka labiau nei grąžinti paskolą anksčiau. Pavyzdžiui, laikotarpis, kai būsto paskoloms EURIBOR buvo nulinis.
Investuoti galima įvairiais būdais – net ir dedant pinigus į indėlius, obligacijas ar kitus žemos rizikos finansinius aktyvus. Turėti paskolą ilgesnį laiką apsimoka, kadangi infliacija ilgainiui taip pat mažina paskolos vertę ir pinigai, kurie yra investuoti, generuoja didesnę grąžą nei paskolos palūkanos.
Žinoma, kartais ramybė ir naštos nebuvimas yra svarbiau nei bet kokie finansiniai laimėjimai. Skolos gali būti nuolatinis nerimo šaltinis. Baimė praleisti mokėjimus ar susidurti su netikėtomis finansinėmis kliūtimis gali pakenkti psichinei sveikatai.
Kaip paaiškino E.Arnatkevič nusprendus paskolą grąžinti anksčiau, pirmiausia reikėtų įsivertinti kaštus: „Nereikėtų aukoti savo finansinio rezervo, skirto „juodai dienai“, vien tam, kad paskola būtų išmokėta kaip įmanoma anksčiau. Finansinis rezervas turi leisti pragyventi be pajamų bent 6 mėnesius ir jo neturėjimas gali kelti daug didesnį stresą nei paskola.“
