Akyviausiai skolinosi darbingo amžiaus žmonės, tuo metu jauniausi ir vyresnio amžiaus gyventojai buvo kur kas mažiau aktyvūs. Tačiau šis skolinimosi šuolis neužgožė kitų finansinių pokyčių: didėja ir investicijų populiarumas, ypač tarp jaunimo ir vyresnių gyventojų.
Skolinimosi tikslai: refinansavimas, automobilis arba namų remontas
Daugiausiai gyventojai pernai skolinosi refinansuoti esamas paskolas, kasdienėms išlaidoms, namų remontui ir automobiliams. Vidutinė paskola refinansavimui pernai siekė 7,1 tūkst. eurų (2023 m. – 5,6 tūkst. eurų, )namų remontui – 5,4 tūkst. eurų (2023 m. – 4,5 tūkst. eurų), automobiliui – 5,1 tūkst. eurų (2023 m. – 4,4 tūkst. eurų), vartojimui – 2,1 tūkst. eurų (2023 m. – 2 tūkst. eurų).
„Pagrindine paskolos sumos augimo priežastimi tapo mūsų sprendimas pradėti teikti ilgo termino vartojimo paskolas, kurių laikotarpis siekia iki 10 metų. Stebime, kad žmonėms itin aktualu galėti grąžinti pinigus per kur kas ilgesnį laiką ir mokėti mažesnes mėnesio įmokas. Tiesa, šias paskolas teikiame tik žemos rizikos klientams, kuriems finansinės galimybės leidžia pasiskolinti didesnę sumą. Kita vertus, stabiliai augęs vidutinis darbo užmokestis leido gyventojams ne tik lengviau padengti turimus įsipareigojimus, bet ir daugiau pasiskolinti savo naujiems poreikiams, nelaukiant, kol pavyks sutaupyti didesnes sumas norimam pirkiniui“, – sako Darius Noreika, „Finbee“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad jau ne pirmus metus iš eilės augančios refinansavimui skirtų paskolų sumos aiškiai signalizuoja, kad nemažėja brangių paskolų, paimtų įvairiose finansinėse bendrovėse. Gera žinia, kad gyventojai ieško galimybių sutaupyti.
Žvelgiant į besiskolinančiųjų amžių, pernai aktyviausiai skolinosi 36-45 metų gyventojai. Mažiausiai – 18-25 metų ir vyresni nei 65 metų gyventojai. Daugiausiai skolinosi susituokę žmonės ir turintys vaikų.
Jaunimas ir vyresni gyventojai investuoja aktyviau
Tarpusavio skolinimo platformos duomenimis, gyventojų investicijos šoktelėjo – investuotojų valdomas vartojimo paskolų portfelis augo 22 proc. ir 2024 m. pabaigoje viršijo 30,7 mln. eurų ribą. Šis augimas liudija apie vis labiau besikeičiantį lietuvių požiūrį į finansinį planavimą ir investavimą.
Vidutinė investicijų suma taip pat parodo teigiamas tendencijas: jei per 2023 m. vidutinė investicija buvo 3,1 tūkst. eurų, tai 2024 m. ji siekė 3,6 tūkst. eurų.
Praeitų metų pabaigoje daugiausiai investavę buvo 36-45 metų gyventojai. Tuo metu jauni žmonės (18-25 m.) ir vyresni nei 65 metų investuotojai investavo mažiausiai. Tačiau vertinant pagal vidutinį valdomo portfelio dydį lyderiauja 66-75 metų amžiaus investuotojai. Jų vidutinis valdomas portfelis viršijo 6,7 tūkst. eurų. Sparčiausias augimas buvo fiksuotas jauniausių 18-25 metų amžiaus investuotojų segmente, kuomet valdomas portfelis išaugo net 36 proc.
Tendencija, kad didžiąją dalį investicijų sudaro vyrai, ir toliau išlieka. Tačiau, pastebi D.Noreika, tiek investuojančių moterų, tiek jų valdomo portfelio dydžio augimas buvo didesnis nei investuojančių vyrų.
