„Kviečiu verslo subjektus ginti savo teises. Verslo subjektai yra pernelyg pasyvūs. (…) Kėsinamasi į jūsų esminę fundamentalią vertybę – jūsų turtą. Jūs jo neturėsite, jūs jo neteksite“, – šią savaitę taip į verslo atstovus kreipėsi advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas Vytautas Mizaras.
Neatsitiktinai šios kontoros advokatai buvo pakviesti į Amerikos prekybos rūmų diskusiją apie draudimus ir ribojimus verslui. Amerikiečių bendrovei „Philip Morris“, kurią, beje, „Ellex Valiunas“ paskelbė „Metų verslu“ 2018 (Metų verslas nominacijai įmones atrinko profesinių paslaugų bendrovė EY), bendrinės pakuotės įvedimas atsilieptų gana skaudžiai. Tiesa, kontora 15min patvirtino, kad šiuo klausimu jokiem interesams neatstovauja.
„Philip Morris“ pardavinėja „Marlboro“, „Chesterfiel“, „L&M“ produkciją. Vieningos pakuotės nepatinka ir kitiems stambiems rinkos žaidėjams – „Japan Tobacco International“ (tiekia „Camel“, LD, „Winston“, „Glamour“ cigaretes) ir „British American Tobacco“ („Lucky Strike“, „Kent“, „Pall Mall“, „Vogue“).
Lietuva, įsivedusi bendrinę pakuotę, taptų viena iš negausios gretos valstybių, kuriose visi cigarečių pakeliai yra vienodi, ant jų nespausdinami prekių ženklai, logotipai, cigarečių gamintojas ir rūšis nurodomi tik leidžiamu šriftu.
Jau ruošia pakeitimus
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sukurta darbo grupė iki liepos pabaigos, 15min žiniomis, turi parengti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus ne tik išplėstos nerūkymo zonos, bet ir įvestos visų tabako gaminių bendrinės pakuotės. Toks ketinimas yra numatytas Vyriausybės darbų plane. Tikslas – atgrasyti žmones nuo rūkymo, sumažinant rūkalų prieinamumą ir patrauklumą.
SAM 15min aiškino, kad teisinį pagrindą bendrinei tabako gaminių pakuotei įdiegti užtikrina Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurią ratifikavo ir Lietuva, bei ES Tabako produktų direktyva.
Ministerijos teigimu, įvedant bendrinę tabako gaminių pakuotę siekiama sumažinti tabako gaminių patrauklumą, išvengti tabako gaminių pakuotės naudojimo reklamos arba pardavimo skatinimo tikslams, išvengti galimo pakuotės dizaino technikų panaudojimo, siekiant sudaryti vartotojui įspūdį, jog vieni tabako gaminiai mažiau kenksmingi už kitus, ir padidinti įspėjimų apie rūkymo žalą pastebimumą ir veiksmingumą.
SAM taip pat pateikė 2017 metais atliktą Eurobarometro tyrimą: 61 proc. lietuvių pasisakė, kad palaikytų bendrinės pakuotės tabako gaminiams įvedimą. Advokatai tikina, kad „parduoti“ visuomenei tokią idėją tikrai nėra sunku, argumentuojant ją visuomenės sveikata, tačiau verslas dėl to gali daug prarasti.
Bendrinė pakuotė – naujovė visame pasaulyje
Australija buvo pirmoji pasaulio valstybė, įteisinusi bendrinę tabako gaminių pakuotę 2011 metais. Kiek vėliau ją įteisino ir Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Norvegija, Slovėnija, Naujoji Zelandija.
Visose valstybėse, išskyrus Australiją, toks reikalavimas yra pakankamai naujas, o kai kur dar net neįsigaliojo – Norvegijoje bendrinės pakuotės lentynose atsiras tik nuo šių metų liepos pirmos, o Slovėnija laukia 2020 metų.
Todėl, bendrinės tabako pakuotės šalininkams ir priešininkams vis dar trūksta argumentų, paremtų vienu ar kitu pavyzdžiu. Nepaisant to, abi stovyklos tempia paklodę į savo pusę.
„Nuogąstavimas, kad bendrinė pakuotė skatins tabako gaminių rinkos unifikavimą bei pigesnių tabako gaminių vartojimą, bendrinę tabako gaminių pakuotę įvedusių šalių praktikoje nepasitvirtino, nes kartu buvo taikomos atitinkamos mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės“, – aiškina SAM.
Tuo metu Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (jai priklauso „JTI Baltic“ ir „British American Tobacco Lietuva“) iš stalčiaus traukia Australijos skaičius. Asociacijos vykdantysis direktorius Arnas Marcinkus 15min pateikė KPMG darytą studiją apie šešėlinę tabako rinką Australijoje. Joje rašoma, kad nelegalių pardavimų Australijoje padidėjo 30 proc. ir dabar nelegali rinka sudaro 15 proc. – daugiausia per šalies istoriją.
„Nors Australija – sala, tačiau nelegali prekyba čia vyksta pilnu tempu – dalį nelegalios rinkos sudaro padirbtos cigaretės, dalį – kontrabanda atvežtos (daugiausia – 27 proc. – iš Kinijos), dalį nelegalios rinkos sudaro Australijoje augintas, palaidas tabakas, kuris vėliau susukamas į cigaretes. Kontrabanda daugiausia vyksta per laivus – taip, kaip pas mus nelegalios cigaretės įvežamos automobiliais, sunkvežimiais, taip ten – laivais“, – aiškino A.Marcinkus.
O kas bus su kainomis?
Tą patį iš esmės sako ir kiti tabako gamintojai. Štai „Philip Morris“, Airijai paskelbus apie ketinimą įvesti bendrinę pakuotę, užsakė studiją apie galimas to pasekmes. Tabako produktų gamintojai studijoje tikino, kad Airija gali netekti apie 1900 darbo vietų ir 125 mln. eurų metinių biudžeto pajamų.
Studijoje taip pat tikinama, kad pakuotės taps mažiau vertingomis ir vartotojai negalės jų atskirti, todėl, tikėtina, cigaretes rinksis nebe pagal prekės ženklą. Aiškinama, kad vartotojai nebebus linkę mokėti daugiau už premium prekės ženklų produkciją ir pradės pirkti pigesnį produktą.
Tabako pramonė teigia, kad atsiras spaudimas legalios rinkos kainoms. Įmonės turės reaguoti, siekdamos išsaugoti savo rinkos dalį. Kainos neva turi smukti apie 30 proc. Taip pat argumentuojama, kad, produktams suvienodėjus, augs šešėlinės rinkos patrauklumas, nes joje prekės ženklai egzistuos ir toliau.
Tai sukels spaudimą legalios rinkos kainoms – įmonės turės reaguoti, siekdamos išsaugoti savo rinkos dalį. Kainos neva turi smukti apie 30 proc. Taip pat argumentuojama, kad, produktams suvienodėjus, augs šešėlinės rinkos patrauklumas, nes joje prekės ženklai egzistuos ir toliau.
A.Marcinkus nesiryžo spėlioti, kaip dėl bendrinės pakuotės atsiradimo gali keistis rūkalų kainos.
„Šiandien sunku prognozuoti, kaip tai paveiktų cigarečių kainas ilgiuoju laikotarpiu. Didžiausias efektas trumpuoju laikotarpiu būtų matomas ne cigarečių kainose, bet vartotojų elgsenoje – tyrimai rodo, kad renkantis tarp dviejų vienodai atrodančių produktų, pirkėjai renkasi pigiausią. Ilgainiui tai iš rinkos imtų išstumti aukštos klasės tabako gaminius, o valstybė prarastų PVM ir akcizų mokesčių įplaukas į biudžetą. Pabrėžtina, kad toks vartotojų elgesio pasikeitimas liečia tik kainas, bet rūkantieji nenustoja rūkyti mažiau, jie tik pradeda rūkyti pigiau“, – aiškino asociacijos vadovas.
Laukia bylos dėl nuosavybės?
Nors advokatai ragina tabako pramonę ginti savo teises, Australijos pavyzdys neįkvepia. Pernai „Philip Morris“, pralaimėjusi ginčą su Australija dėl bendrinių pakuočių, dabar valstybei yra skolinga milijonus.
Dideli tabako gamintojai energingai prieštaravo Australijoje 2011 metais priimtam įstatymui. „Philip Morris“, „Imperial Tobacco“ ir „Japan Tobacco“ per aukščiausiąjį teismą apeliavo į konstitucines teises, tačiau ginčą pralaimėjo, rašo „The Guardian“.
Tada „Philip Morris Asia“ kreipėsi į arbitražo teismą, argumentuodama, kad įstatymas pažeidžia 1993 metų prekybos susitarimą tarp Australijos ir Honkongo. Sprendimo teko laukti 5 metus – „Philip Morris Asia“ nurodyta Australijai sumokėti „oficialias išlaidas“, kurios, šaltinių teigimu, siekia apie 50 mln. dolerių. Australijos teigimu, tai yra tik maža dalis to, ką per teismus bandė gauti tabako milžinas.
Australiją nepažeidus jokių prekybos susitarimų pripažino ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios nuomone, tai yra visuomenės sveikatos gerinimo priemonės.
Lietuvoje, V.Mizaro iš „Ellex Valiunas“ nuomone, situacija gali susiklostyti kiek kitaip. Jo nuomone, Lietuvoje uždraudimas naudoti prekės ženklą gali būti vertinamas kaip nuosavybės atėmimas.
„Didžiausia vertė atsiranda jį naudojant, naudojime yra esmė. Tol, kol jis naudojamas, jis turi didelę turtinę vertę“, – Amerikos prekybos rūmų diskusijoje aiškino V.Mizaras. Pasak jo, nuosavybė yra saugoma, ir, jeigu paimama, už jos paėmimą turi būti teisingai atlyginama.
Įvedus bendrąją pakuotę, prekės ženklo nuosavybė teoriškai liktų tabako gamintojo rankose, vis tik de facto tai yra nusavinimas, nes prekės ženklo valdytojas negali jo naudoti. Lietuva pripažįsta tokį netiesioginį nusavinimą, kai nuosavybė nėra atimama, bet ja nebegalima naudotis.
„Toks reguliavimas galėtų kenkti nuosavybės teisei ir jis nebūtų proporcingas. Tai yra lengviausias kelias, nereikia nieko kito galvoti“, – bendros pakuotės įvedimą kritikavo teisininkas.
