Patarėjas: prezidento nuomonė dėl vienodų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai nesikeičia

Prezidento Gitano Nausėdos nuomonė dėl nacionalinių sankcijų suvienodinimo Rusijai ir Baltarusijai nesikeičia, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.
Frederikas Jansonas
Frederikas Jansonas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Taip jis kalbėjo Seimui praėjusią savaitę po pateikimo pritarus Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.

„Prezidento pozicija nėra pasikeitusi, geopolitinė padėtis yra pablogėjusi per tuos porą metų nuo 2023-iųjų, kai pirmą kartą pradėjome kalbėti apie sankcijų suvienodinimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Per tuos dvejus metus Baltarusija tapo branduoline valstybe, kurioje yra dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai, tai yra dar labiau susiliejusi su Rusija valstybė“, – Žinių radijui antradienį sakė Frederikas Jansonas.

„Todėl problema niekur nedingo, prezidento požiūris niekaip nepasikeitė, šiuo atveju buvo techninis pakeitimas, kurį pasiūlė ministras – tiesiog pratęsti datą“, – pridūrė jis.

2023 metais priėmus šį įstatymą, šalies vadovas jį vetavo, ragindamas sankcijas suvienodinti. Už tai aktyviai pasisakė ir tuometis šalies vadovo patarėjas, dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tačiau galiausiai Seimas atmetė šalies vadovo veto.

Pernai šis įstatymas metams pratęstas, jo prezidentas nevetavo. Pasak F.Jansnono, to daryti neketinama ir šįkart: „Reikėtų fantazijos, kaip padaryti.“

Jis taip pat teigė, kad Prezidentūra ieškos sprendimų, kaip suvienodinti šalies vadovo ir Užsienio reikalų ministerijos požiūrius į sankcijas.

„Šiuo atveju užsienio reikalų ministras yra institucijos vadovas, ministerija gali turėti kažkokį kitokį požiūri ir tie požiūriai nebūtinai turi sutapti su prezidento požiūriu. Ieškosime sprendimų“, – sakė F.Jansonas.

Sankcijų pratęsimo nepalaikė arba susilaikė dauguma „valstiečių“, „aušriečių“, tarp jų ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pasak F.Jansono, nepaisant minėtų politikų „meilių ar nemeilių Rusijai, Baltarusijai“, Lietuvos pozicija artimiausiu metu šiuo klausimu nepasikeis.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?