38 milijonų eurų finansavimą Lietuvos darbo birža (LDB) gavo projektui „TAPK – Tavo ateities perspektyvų kūrimas“. Pagal jį bedarbiai apmokomi naujos profesijos.
Tik panašu, kad ES pinigai skirstomi pamaitinti atskiras profesines mokyklas. LDB vos 10-iai profesinių mokyklų nusiunčia maždaug pusę bedarbių, o daugiau nei šimtui kitų mokyklų lieka antra pusė. Didelė dalis mokyklų apskritai negauna nei vieno bedarbio.
Tą atskleidė 15min skaitytoja, papasakojusi istoriją, kad ji buvo išsiųsta kas dieną važinėtis 150 kilometrų į mokymus, o galiausiai jai nebuvo kompensuotos kelionės išlaidos, nors buvo žadėta. Ji įtaria, kad iš 2000 eurų, skirtų jos mokymams, dalis tiesiog nubyrėjo „į šoną“.
LDB atsakymas stulbina: kelionės nekompensuotos todėl, kad to paties buvo galima išmokti ir arčiau esančioje mokykloje. Tik arčiau namų esančioje mokykloje nebuvo apmokytas nei vienas bedarbis, nes „nepasirinko“.
Bedarbė dievagojasi – jei būtų žinojusi, tikrai nesitrankytų 150 kilometrų į vieną iš populiariausių mokslo šventovių.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus rėžė tiesiai šviesiai – LDB švaisto pinigus vėjais ir nesukuria nieko vertingo. O darbdaviams tenka po to iš naujo mokyti bedarbius su „auksiniais diplomais“ iš savo kišenės.
„Darbo birža disponuoja didžiuliais pinigais, ten per pastaruosius metus išleisti keli šimtai milijonų eurų, tai milijardas litų buvusiais pinigais. Tie pinigai kažkur viduje sudeginami prisamdant neefektyvių konsultantų, vykdant neefektyvius projektus, nediskutuojant nei su verslu, nei su profesinėmis sąjungomis. Darbdaviai tuo metu iš naujo turi apmokyti darbuotojus savo lėšomis“, – piktinasi V.Sutkus.
Bedarbę apgavo: pasiuntė toliau, nors galėjo arčiau
Į 15min besikreipusi bedarbė iš Varėnos piktinosi dėl kelių šimtų eurų nekompensuotų kelionių išlaidų, tačiau atskleidė gilesnę problemą – bedarbiai apskritai siunčiami ne ten, kur jiems būtų geriau, bet veikiau į saujelę išskirtinių mokymo įstaigų.
„Buvau pasiųsta Varėnos teritorinės darbo biržos į VŠĮ „Profesijų spektras“ Druskininkuose mokytis socialinių paslaugų teikėjos programos nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 13 savaičių“, – pasiskundė varėniškė.
Jai darbo biržos padalinyje pažadėti ne tik mokymai, bet ir 240 eurų stipendija, kelionpinigiai, mat kelionė iki Druskininkų ir atgal – apie 150 kilometrų kiekvieną dieną.
„Viskas buvo suderinta su konsultante, pas kurią lankiausi, kad man birža mokės už kelionę tik vieną kartą per savaitę t.y. 140 km. kart 8 centai, iš viso 11,20 Eur per savaitę. Mokslas truko 13 savaičių, todėl pagal sutartį už kelionę aš turėjau gauti 145,60 Eur. Tiesiog taikomas mokymo sutarties limitas, kurio negalima viršyti, bent jau taip teigė konsultantė“, – dėstė moteris.
Tačiau kelionpinigius matė kaip savo ausis – jų per tris mėnesius tegavo 29,43 euro. Dėl savo trūkstamo 115 eurų ji kovoja nuo birželio – bet vis atostogauja biržos buhalterė. Galiausiai trūko kantrybė ir moteris kreipėsi į 15min.
„Kita darbo biržos darbuotoja, susiradusi spintoje mano bylą, pasakė tai, ko nesitikėjau išgirsti – kad arčiausia šalia jūsų buvo Daugų technologijos ir verslo mokykla, todėl galėjot mokytis čia, o kelionpinigiai paskaičiuoti iki šios mokymo įstaigos. Netgi žemėlapis Daugų pridėtas prie mano sutarčių. Kažkoks absurdas – ar čia ne machinacijos, kas čia pagaliau vyksta, kad taip mulkinami bedarbiai?“, – 15min teigė varėniškė.
LDB: pati pasirinko
LDB paaiškinimai atitiko besiskundžiančios moters teiginius – tik, pagal paaiškinimus, ji pati pasirinko tolesnę vietovę mokslams.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, asmuo turi galimybę profesinio mokymo teikėją ir programą rinktis iš LDB interneto svetainėje esančio formalaus ir neformalaus profesinio mokymo programų sąrašų. Tačiau kelionės išlaidos yra kompensuojamos tik iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, kuris organizuoja darbo ieškančio asmens pasirinktą konkrečią profesinio mokymo programą“, – aiškinama komentare.
Todėl varėniškei „pasirinkus mokytis pagal Socialinių paslaugų teikėjo profesinio mokymo programą VšĮ „Profesijų spektras“ Druskininkuose, pilnai padengti kelionės išlaidų nebuvo teisinio pagrindo“, nes Daugai arčiau.
Viso projekto metu numatoma apmokyti 12,2 tūkstančio bedarbių, dar 7,7 tūkst. bedarbių numatoma įdarbinti subsidijuojant, o iš viso projektas įtrauks per 40 tūkst. bedarbių.
Staigmena: Dauguose nesimokė nei vienas
15min kilo įtarimas, kad galbūt darbo biržos darbuotojai yra motyvuoti siųsti bedarbius į tam tikras įstaigas, todėl paprašė LDB atsiųsti sąrašą, kiek ir kurioje profesinėje mokykloje buvo apmokyta bedarbių. Taip pat ir paaiškinti varėniškės situaciją.
Pasirodo, Daugų technologijos ir verslo mokykloje nesimokė nei vienas bedarbis, tačiau tūkstančiai eurų keliauja saujelei įstaigų, tarp jų ir privačių.
Pavyzdžiui, daugiausiai, 194 bedarbius, pagal šį projektą šiemet apmokė Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras. Daugiau nei šimtą bedarbių nusigriebė ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras, bei UAB „Takoskyra“, kuri net interneto svetainės neturi.
Nuo projekto „TAPK – Tavo ateities perspektyvų kūrimas“ įgyvendinimo pradžios 2017 m. gruodžio 14 d., iki šių metų liepos 31 d., profesiniame mokyme dalyvavo 2093 asmenys.
„Kodėl man prieš tai nieko nebuvo užsiminta apie šią mokymo įstaigą? Su malonumu būčiau sutikusi mokytis, kad ir visus metus. Bet visa tai iškilo, kada pradėjau ieškotis savų pinigų“, – piktinosi į 15min besikreipusi varėniškė.
Ji pripažįsta, LDB darbuotojus išplūdusi, kadangi susidariusi įspūdį, kad įstaigoje „viskas supinta vienu storu stipriu voratinkliu“.
V.Sutkus: pinigai dega ir rūksta pro kaminą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas kaip niekad griežtas – iš Darbo biržos mokymų jokios naudos, tik žala.
„Tai yra siaubingas aplaidumas, net nežinau, kaip švelniau išsireikšti. Jau pakanka projekto, kur jauni bedarbiai už 34 milijonus eurų lošė kortomis – tai sudeginti pinigai. Bet dar labiau mane stebina nuoseklus LDB vadovės atkaklumas tokią praktiką tęsti, nepasitariant nei su darbdaviais, nei su profesinėmis sąjungomis“, – piktinasi V.Sutkus.
Jis tikina, kad darbdavių organizacijos ne kartą bandė kalbėtis su LDB – tačiau organizacija atsitvėrusi tylos siena ir racionalių atsakymų nepateikia.
„Vietoje to jie tik dangstosi formaliais pareiškimais, esą viskas suderinta su atitinkamomis ES institucijomis, parašai surinkti, formaliai viskas teisingai ir viskas legalu. Nors tuo ir Viešųjų pirkimų tarnyba buvo suabejojusi. Pinigai yra išmėtomi vėjais, tuo tarpu darbdaviai patys už savo pinigus priversti parengti sau darbuotojus“, – sako V.Sutkus.
Jis skaičiuoja, kad paruošti kulinarijos cecho ar kepyklos darbuotoją patiems darbdaviams trunka apie tris mėnesius ir kainuoja iki 2,5 tūkst. eurų, tačiau prie to Lietuvos darbo birža nei kiek neprisideda. Vietoje to, verčiau tris mėnesius pamoko nereikalingų dalykų, o po to atsiunčia žmogų, kurį tektų mokyti iš naujo.
„Aš suprasčiau, jei LDB bendradarbiautų su darbdaviais, įtrauktų įmones. Tada būtų kas kita. Tačiau dabar įmonės priverstos ieškoti darbuotojų per skelbimus ar pažįstamus, įvairiais kanalais, tuos žmones savo lėšomis perkvalifikuoti, tam net savo mokymų bazes jos turi įsirengusios. O LDB tuo tarpu dešimtis ir šimtus milijonų išleidžia per kaminą“, – sako V.Sutkus.
Jis teigia, kad šis klausimas jau bus keliamas ir parlamente, organizuojamos diskusijos.
„Mes tikrai nepaliksime šios temos. Mums neįtikėtinas toks nebendradarbiavimas, kai užduodame klausimus, o jie vis tiek daro savo – parašus surinkome, dokumentus susiuvome ir viskas legalu, tad, maždaug, atstokite nuo mūsų. Tai skandalingi dalykai, pinigų švaistymas“, – tikina V.Sutkus.
Paklaustas, kaip vertina LDB organizuojamų mokymų kokybę, jis tik nusijuokė.
„Tai aišku, kad tokie darbuotojai mažai vertingi. Juk jei patys darbdaviai organizuotų apmokymus, jie ne tik būtų atsakingi už tai, kad mokymai būtų kokybiški – jie jau garantuotų ir būsimą darbo vietą. O dabar mums LDB tik atsiunčia žmones, kuriems reikia parašo, kad jie mums nereikalingi. Argi ne keista“, – stebisi V.Sutkus.
2000 eurų mokymai darbo nepadėjo susirasti
15min pašnekovė iš Varėnos pripažįsta, kad mokymai darbo jai nepadėjo susirasti, o dabar ji nerimauja, kad dėl šio skundo dar teks ir susimokėti privalomą sveikatos draudimą už 6 mėnesius.
„Už tai ir pikta, kad nepadėjo. Mano specialybė tai yra žemės ūkio buhalterė, aš 12 metų pradirbau. Prašiau apskaitininkės kursų, man labiau skaičiavimai tinka. Bet man sako – ne. Jei noriu, galiu, bet esą turėsiu pati už savo pinigus važinėti, truks 20 savaičių. Paskaičiavau, kad kelionėms išeis daugiau nei 1300 eurų kainuojanti programa. Nors ir tų programų kainos tikrai išpūstos“, – sako varėniškė.
Ji patikina, kad bedarbių mokslų kaina turi įtilpti į 2000 eurų kainą – į ją įeina ir mokymų programa, ir stipendija, ir kelionės išlaidos. Tiesa, teritorinės darbo biržos svetainėje nurodoma, kad „bedarbio profesiniam mokymui skiriama suma negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių“, tai yra 2400 eurų.
„Vienam bedarbiui yra limitai – 2000 eurų, daugiau negalima kompensuoti. Tai mano programa, socialinių paslaugų teikėjo, kainavo 1076 eurus. Trys mėnesiai stipendijos po 240 eurų, ir dar turėjo būti 145,6 eurų kelionpinigių. Dar 58 eurai jiems lieka. Bet kadangi kelionpinigių negavau, tai ir šie pinigai liko biržai, jos (darbuotojos – 15min) padarė su šiais pinigais sukčiavimą“, – sako varėniškė.
Ji po mokymų kreipėsi į Varėnos socialinių paslaugų centrą, tačiau naujai iškeptos socialinių paslaugų teikėjos neprireikė.
„Varėnoje šiuo metu susirasti darbą labai didelė problema“, – atsidūsta moteris.
