Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pauliaus Aršausko puoselėta kriptovaliutų ferma išparduodama varžytinėse

Per tūkstantį vaizdo plokščių, iš viso 220 vadinamųjų kriptovaliutų kasimo „avilių“, ieško naujo savininko – antstoliai skelbia varžytines UAB „Ramigna“ turtui. Kriptovaliutų kasimo „fermą“ valdančią bendrovę Lietuvoje anksčiau kūrė verslininkai Paulius Aršauskas ir Arminas Gužauskas, tačiau dabar joje šeimininkauja ir skolas bando atgauti plastiko perdirbėja UAB „Plasta“. Jos vadovas Vytas Poderis teigia, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl sukčiavimo.
Varžytinėse išparduodami kriptovaliutų kasimo įrenginiai
Varžytinėse išparduodami kriptovaliutų kasimo įrenginiai / evarzytynes.lt nuotr.

Parduodami aviliai, kurie kaupia ne medų, bet kriptovaliutas.

Portale evarzytines.lt paskelbtos pirmosios 220 vnt. elektroninės valiutos kasimo įrenginių komplektų („avilių“) varžytinės – iki jų pabaigos lieka 28 dienos.

Vieno „avilio“ kaina – 400 eurų. Tačiau parduodamas visas turtas kartu, ir pradinė kaina, kurią turėtų pakloti pirkėjai, – 70 400 eurų. Portale nurodoma antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontora.

evarzytynes.lt nuotr./Varžytinėse išparduodami kriptovaliutų kasimo įrenginiai
evarzytynes.lt nuotr./Varžytinėse išparduodami kriptovaliutų kasimo įrenginiai

„Pas mus to turto nėra, jis vis dar yra „Ramigna“ žinioje, saugo jie. Kiek žinau, jis saugomas nuomojamose patalpose, UAB „Plasta“ teritorijoje. Galbūt nuomojosi tas patalpas. „Plasta“ yra ir išieškotojas“, – atsakė atsiliepęs antstolių kontoros darbuotojas.

Anot jo, „avilių“ kaina nustatyta atsižvelgiant į šalių nuomonę.

Vieną „avilį“ paprastai sudaro 6 ir daugiau vaizdo plokščių, sujungtų į pagrindinę plokštę – „avilys“ atlieka skaičiavimus, skirtus kriptovaliutų „kasimui“. Vaizdo plokštės yra įprasta stacionarių kompiuterių dalis.

„Vertinimas čia toks komplikuotas turėtų būti. Atsižvelgėme į šalių nuomonę ir įvertinome. Po vieną nepardavinėjame, parduodamas visas komplektas. Reikia registruotis evarzytines.lt puslapyje. Registruojiesi, o jei nori apžiūrėti turtą – galima susisiekti su antstole, duosime tų patalpų kontaktą. Dalyvio mokestis, jei varžytinių nelaimi, būna grąžinamas. Jei laimi – jis įsiskaičiuoja į pasiūlytą kainą“, – paaiškino atsiliepęs antstolių kontoros darbuotojas.

Registrų centro išraše nurodoma, kad šiuo metu vienintelė „Ramignos“ akcininkė – „Plasta“. Anksčiau „Ramigna“ priklausė Pauliui Aršauskui ir Arminui Gužauskui – jie valdė po 50 proc. akcijų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Paulius Aršauskas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Paulius Aršauskas

Žeria kaltinimus P.Aršauskui – liko pusė milijono eurų skolų

„Plasta“ generalinis direktorius Vytas Poderis paaiškina, kad parduodama tik nedidelė dalis įrangos, jo įmonė neatgauna pusės milijono eurų skolų.

„Ramignos“ įranga stovėjo dviejose vietose. „Plastoje“, kur buvo skelbiama apie statomą fermą – tai buvo mūsų teritorijoje. Mūsų teritorijoje turbūt buvo 10 ar 20 konteinerių dydžio ferma. Dar jie turėjo vieną konteinerį įrangos „Achemoje“, tai turbūt dabar yra ta įranga parduodama“, – sako V.Poderis.

V.Poderis paaiškina, kad „Plasta“ įsigijo „Ramigną“ su visu jai priklausančiu turtu per varžytines.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vytas Poderis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vytas Poderis

„Mes įsigijome akcijas, kadangi P.Aršauskas mums buvo skolingas ne kaip „Ramigna“. Aišku, turėjome ir su „Ramigna“ santykių, bet P.Aršauskas buvo mums asmeniškai skolingas, tai yra išdavęs vekselius, ir šitų vekselių pagrindu dalį kainos mes padengėme įsigydami įmonės akcijas“, – sako V.Poderis.

Jis sako, kad skolos viršija pusę milijono eurų.

„Mes faktiškai visą jo turtą, kiek turėjo, ir konfiskavome. Kiek jis spėjo turto išsivesti – yra oficialūs duomenys, kad jis turtą perrašinėjo, nurašinėjo nuo savęs, kad buvo pirkta tiek per tėtį, tiek per mamą ir t.t. ir tam buvo naudojamos ir tos pačios „Ramignos“ lėšos. Tai mes dabar faktiškai esame paruošę ir kreipėmės į prokuratūrą dėl sukčiavimo stambiu mastu, čia oficialūs duomenys, galite keltis ir šaltinį nurodyti“, – kalba V.Poderis.

V.Poderis patikino, kad kriptovaliutų baseinas atrodo taip pat, kaip ir anksčiau.

„Čia parduodamas ne baseinas, o tik ta įranga, 220 vienetų, kurią „Ramigna“ turėjo „Achemoje“. Žinokite, aš jau esu pasimetęs visame tame reikale. Ten yra situacija tokia, kad P.Aršauskas pardavinėjo ne sau priklausantį turtą, įmokas ėmė grynais pinigais ir su tais grynais pinigais ir dingo“, – kalba V.Poderis.

Lietuvius į kriptovaliutų kasimo verslą 2017 m. įtraukė kriptovaliutų kainų burbulas, tačiau vėliau rinka patyrė kainų nuosmukį. 15min pabandė susisiekti su verslininkais P.Aršausku ir A.Gužausku, tačiau nesėkmingai.

Problemų su teisėsauga netrūksta

Šis kriptovaliutų verslas praėjusiais metais atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos akiratyje.

Pareigūnai atliko kratas bendrovės „Ramigna“ patalpose ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 str.).

Tiesa, įtarimai šiame tyrime iki šiol niekam nepateikti, A.Gužauskui ir P.Aršauskui suteiktas specialiojo liudytojo statutas.

„Šiuo metu atliekamas ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl bendrovės veiklos“, – 15min sakė FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė.

Prieš nerdami į kriptovaliutų verslą, P.Aršauskas su A.Gužausku siūlė užsidirbti lengvus pinigus jų pagalba investuojant į „Forex“ valiutų rinkose.

Šis verslas taip pat baigėsi nesėkme: patikėję P.Aršausko pasakomis apie pasakiškus turtus investuotojai prarado dešimtis tūkstančių eurų.

Dėl šio projekto abu jaunuoliai taip pat sulaukė ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto vertimosi finansine veikla stambiu mastu.

Šis tyrimas pasistūmėjęs toliau, o šių metų sausį P.Aršauskui su A.Gužausku suteiktas įtariamųjų statusas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?