Paulius Jakutavičius. NT mokesčio pakeitimai: ko tektų atsisakyti mūsų šeimai – būrelių, atostogų ar tėvynės?

Esame 5 asmenų šeima: du dirbantys, trys išlaikytiniai moksleiviai. Laikome save viduriniosios klasės šeima.

Kokios mūsų pajamos ir išlaidos?

Vilniaus pakraštyje turime 100 kv. m. (99 kv. m., jeigu tiksliai) kotedžą, statytą ir pirktą 2016 metais. Kotedžas, nes rinkoje nebuvo (o ir dabar juo labiau nėra) prieinamo būsto 5 asmenų šeimai.

Tu galėjai nusipirkti kad ir 120-150 kv. m. butą, bet jame vis tiek negalėtum logiškai įrengti 3 vaikų kambarių (belangės nesiskaito prie logiškų sprendimų). Kai kalbu apie vaikų kambarius, tai čia yra 10 kv. m. ploto kišenėlės. Mūsų, tėvų 10-11 kv. m. miegamajame telpa tik lova, keletas spintelių ir įleidžiama spinta. Dviese aplink lovą prasilenkti sudėtinga.

Kvartalo aplinką – gatves, šaligatvius, apšvietimą ir visas komunikacijas sutvarkė pardavėjai, taigi, tai įėjo į būsto kainą. Savo teritoriją – pravažiavimą, tvoras, šaligatvius, apšvietimą, auto parkavimą tvarkomės patys, kartais tai kainuoja ir po 100€ papildomai per mėnesį (kai prisikaupia darbų). Vejos gabaliuką, kuris prie mūsų, bet jau priklauso savivaldybei, prižiūrime patys – atsėjame veją, tręšiame, laistome, pjauname.

Įmoka už paskolą ir palūkanas yra apie 400€. Palūkanoms išaugus turėjo būti beveik 500€, bet dalį sumos padengė tėvai, padovanoję pinigų už parduotą seną butą. Automobilį turime vieną, nes antro įsigyti ir išlaikyti nebepajėgtume.

Įsiskolinimas palyginus su būsto verte (mokestinė, 2021-01-01 datos 127.000€, rinkos vertė turbūt viršija 250.000€, dar kažkiek išeitų už priklausinius – žemės sklypo dalis automobilio parkavimui, vidinio kiemo, etc.) nėra didelis, nes dalį kainos dengėme iš parduotų ankstesnių būstų. Plius dar sulaukėme tėvų paramos. Įmoka už paskolą ir palūkanas yra apie 400€. Palūkanoms išaugus turėjo būti beveik 500€, bet dalį sumos padengė tėvai, padovanoję pinigų už parduotą seną butą.

Automobilį turime vieną, nes antro įsigyti ir išlaikyti nebepajėgtume. O ir optimizavome logistiką: mokykla ir dauguma būrelių yra pasiekiami pėsčiomis, tai įpratome ir net nereikia.

Šeimos pastoviosios grynosios pajamos per mėnesį sudaro apie 3000€. Dar kažkiek priduriu aš iš papildomų darbų, individualios veiklos, tam aukodamas vakarus, savaitgalius. Kažkiek dar ateina per vaiko pinigus, išmokas neįgalumą turinčiam vaikui (bet tai ašaros, palyginus su poreikiais). Tai visas grynąsias metų pajamas išdalinus per 12 mėnesių, vieno mėnesio mūsų „namų ūkio“ pajamos susidaro apie 3600€, gal kiek ir daugiau. Tai maždaug 700€ vienam asmeniui.

Stengiamės gyventi normaliai, kad vaikai būtų užimti, lavintųsi, bet mokykla – valstybinė, privačios negalim leisti.

Daug? Sumoje atrodo daug. Bet – aš nevardinsiu visų išlaidų, vaikų būrelių. Taip, stengiamės gyventi normaliai, kad vaikai būtų užimti, lavintųsi, bet mokykla – valstybinė, privačios negalim leisti. Nors ir ta valstybinė mokykla nėra nemokama, net ir atmetus maitinimą, privalomas uniformas, bet tebūnie.

Nemažai nueina privačioms klinikoms – okulistams, odontologams, alergologams ir pan., nes tam tikrų paslaugų viešajame sektoriuje tiesiog nesulauksi (nors PSD mokamas pareigingai) arba nesulauksi laiku.

Iš netipinių didesnių šeimos išlaidų yra tos, kurios skirtos terapijoms neįgaliam vaikui – kad kuo geriau pasiruoštų gyvenimui. Taip, yra tikslinės išmokos, ačiū ir už tai, bet jos – katino ašara, palyginus su išlaidomis (realiai, tam sueina visų trijų vaikų pinigai ir dar ant viršaus gerokai pridedama).

Nėra malonu šitaip viešai nusirenginėti, taip, vis dar nemalonu kalbėti apie tai, ko neišgali (nes, atrodo, gėda), bet šįkart norisi peržengti tą gėdos ribą.

Jeigu mėnesio eigoje nusimato kokios didesnės nei pastovios išlaidos (gimtadienis, automobilio remontas, išvyka Lietuvoje), mėnesio pabaigoje tenka įlįsti kreditinę kortelę. Normalesnį restoraną savo pinigais matėm prieš beveik 2 metus, švęsdami vestuvių sukaktį. Vasarą nemaža dalis biudžeto išeina vaikų stovykloms (nes dirbti tai reikia). Išskristi atostogų su visa šeima užsienyje negalim sau leisti, tai kol kas tą prabangą leidžiu tik aš sau ir tai ne kiekvienais metais.

Nėra malonu šitaip viešai nusirenginėti, taip, vis dar nemalonu kalbėti apie tai, ko neišgali (nes, atrodo, gėda), bet šįkart norisi peržengti tą gėdos ribą.

Ko tektų atsisakyti?

Nes kai pasižiūriu, kiek gali tekti susimokėti už būstą – taip, maksimalią ribą, tai suprantu, kad dar 200€ iš kišenės per mėnesį (o dar plius nori ir IDV apmokestinti papildomai, kuri man yra tik šalutinė veikla) mums jau būtų peilis. Tektų rinktis, ko atsisakyti – ar tai vaikų būreliai, vaikų stovyklos, privačios, bet savalaikės medicinos paslaugos, ar dar kas.

Ir tada nesveikai ir nevaikiškai užtrumpina, kai ateina arogantiškoji LR MP su savo komunistuojančių konservatorių svita priešakyje ir sako, kad jūs per daug gerai gyvenate (nes visuotinis NT mokestis nėra visuotinis, jeigu dalis jo nemoka, taip?) ir dabar mes jus bausime didesniu mokesčiu.

Kai pasižiūriu, kiek gali tekti susimokėti už būstą – taip, maksimalią ribą, tai suprantu, kad dar 200€ iš kišenės per mėnesį mums jau būtų peilis.

Nepaisant to, kad didesnis (ir brangesnis) būstas, yra labiau būtinybė, nei prabanga.

Nepaisant to, kad NT mokestis mokamas jau iš grynųjų pajamų (t.y. iš to, kas lieka po mokesčių ir įmokų).

Nepaisant to, kad tas būstas kaip ir ne visai mūsų – o įkeistas bankui, už paskolą mokamos palūkanos irgi iš grynųjų pajamų.

Nepaisant to, kad savivaldybės jau gauna dalį mano GPM savo reikmėms, tai dabar norite dar neva nukreipti NT mokestį, bet ir nemažinti GPM – kur dingsta MANO pinigai, ponai?

Kodėl staiga tampame kažkam skolingi už savo pastangas?

Jūs galite išsisukinėti kiek norėdami, neva, savivaldybės gali nustatyti mokestį nuo 0,05 iki 4 proc., džiną iš butelio ruošiatės paleisti jūs, manipuliatyviai mesdami visokius kaulus apie „vidutinį 50€ mokestį per metus“, „2,6 mln. 500 kv. m. nameliuko Vilniaus centre su spa ir baseinu 1,5-2,5 tūkst. eurų mokestį“. Jūsų įsipareigojimuose LRV programoje buvo įrašyta ir kai kas daugiau. RTFM, po paraliais!

Mes patys stengėmės, keičiau profesiją, kad galėtume augti ir kad galėtume gyventi geriau. Kodėl dabar mes staiga tampame kalti ir kažkam skolingi už savo pastangas?

Aš daugiau paslaugų, išmokų iš valstybės neprašau, nemanau, kad ji gali daugiau skirti. Prašau tik vieno – netrukdyti man pačiam ir mano šeimai uždirbti daugiau, neskusti mūsų kaip turtuolių ir pasikalbėti.

Taip, suprantu, yra žmonės, kurie gyvena blogiau, uždirba mažiau. Bet tas orientavimasis į žemesnį lygį yra ydingas, nes visada rasi, kas blogiau gyvena.

Kodėl tuomet sakome, nesilyginkime su tais, kurie kažką blogiau padaro, teisindami savo prastus rezultatus?

Mes patys stengėmės, keičiau profesiją, kad galėtume augti ir kad galėtume gyventi geriau.

Kodėl dabar mes staiga tampame kalti ir kažkam skolingi už savo pastangas?

Tikrai. Užkniso.

Prieš kelias dienas pirmą kartą gyvenime realiai pasižiūrėjau, kaip ten su imigracijos kriterijais Kanadoje, kaip su NT apmokestinimu Olandijoje.

Šis Pauliaus Jakutavičiaus įrašas paskelbtas jo paskyroje „Facebook“