Rinkų dalyvių nuotaikos išliko itin geros beveik visus metus. Nepaisant besitęsusių geopolitinių įtampų, geri įmonių rezultatai ir gerėjantys valstybių ekonominiai rodikliai buvo svarbesni veiksniai, priimant investicinius sprendimus. Tiesa, panašiai kaip 2023 metais, akcijų rinkas į viršų labiausiai tempė didžiosios JAV technologijų bendrovės, kurios yra užėmusios geriausias pozicijas išnaudoti dirbtinio intelekto bumą.
Dar vieni sėkmingi metai pensijų fondams
Įvykiais pasaulio finansų rinkose šiemet vėl gali džiaugtis ir Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų dalyviai. 2019 metais Lietuvoje įdiegus gyvenimo ciklo fondų modelį (kai fondų rizika automatiškai mažėja klientui artėjant prie pensinio amžiaus), galime matyti neabejotiną to naudą – absoliučiai didžioji dalis II pensijų pakopos dalyvių šiuo metu kaupia sau tinkamos rizikos fonduose, kas pastaraisiais metais leido jiems uždirbti daugiau. Dalyviai, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daugiau negu 20 metų (o tokių yra apie 80 proc.), beveik visą turtą kaupia pasaulio akcijų rinkose, kurių grąža nuo minėtų 2019 metų pradžios viršija 100 proc.
Didžiąją turto dalį investuodami pasaulio finansų rinkose, SEB II pakopos pensijų fondai išnaudojo šių metų finansų rinkų pakilimą ir, priklausomai nuo fondo rizikos lygio, klientams uždirbo nuo +7 proc. iki +22 proc. metinę grąžą, taip iš viso fondų dalyviams uždirbdami beveik 350 mln. eurų grąžos.
Šiemet sukako 20 metų nuo II pensijų pakopos pensijų fondų starto Lietuvoje. Nors skaičius solidus, tačiau tai tik pusiaukelė, jei remsimės prielaida, kad žmogus savo pensijai kaupia visą darbingą amžių. Bendrai Lietuvoje veikiančiuose II pensijų pakopos fonduose šiuo metu yra sukaupta daugiau negu 9 mlrd. eurų. Įdomu tai, kad nuo naujų gyvenimo ciklo fondų atsiradimo 2019 metais, ši suma patrigubėjo. Tą lėmė tiek pastaraisiais metais sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, tiek įspūdingas laikotarpis finansų rinkose, tiek tinkamai parinkta pensijų fondų strategija.
Nors kai kurie nuoseklūs II pensijų pakopos sistemos kritikai vis kartoja, kad pensijų fondų rezultatai yra nuviliantys ir sistema nepasiteisino, tačiau skaičiai rodo ką kitą. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatai yra vieni iš geriausių tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, lietuvių sukauptas turtas pensijų fonduose nuosekliai auga ir jau siekia apie 10 proc. šalies BVP, o periodinės II pakopos pensijų fondų išmokos stabiliai didėja ir pamažu tampa solidžiu priedu prie „Sodros“ pensijos, taip padėdamos užtikrinti didesnes pensininkų pajamas. Skaičiuojame, kad nuo pat 2004 metų II pakopoje dalyvaujantis ir vidutinį atlyginimą uždirbęs asmuo šiuo metu yra sukaupęs savo metinį atlyginimą. Pridėkime dar 20 metų, sudėtinių palūkanų efektą ir labai tikėtina, kad kaupimas II pakopoje senatvėje gali užtikrinti apie 20 proc. didesnę pakeitimo normą (senatvės pensijos ir buvusio atlyginimo santykį).
Ko laukti 2025 metais?
Kaip įprasta, nuspėti, ką kitąmet atneš finansų rinkos, yra neįmanoma. Panašu, kad rinkose toliau dominuos dirbtinio intelekto ir centrinių bankų palūkanų mažinimo temos. Bendri įmonių rezultatai ir svarbiausi ekonominiai rodikliai didelio nerimo kol kas nekelia, todėl investuojant ir kaupiant tolimai ateičiai svarbu laikytis plano bei išlaikyti discipliną.
Ką neabejotinai atneš 2025-ieji? Pensijų sistemos reformą. Įgyvendinant Konstitucinio teismo sprendimą, pokyčiai yra būtini ir žmonėms, kuriems kaupimas pensijai yra betikslis, turi būti sudarytos galimybės atsiimti sukauptą turtą dar nesulaukus pensinio amžiaus.
Taigi didesnių ar mažesnių, tačiau pokyčių Lietuvos pensijų sistemoje kitąmet bus. Svarbu, kad lygiuodamiesi į šalis, kur finansinės galimybės sulaukus pensinio amžiaus dramatiškai nesumažėja, sektume ir jų pavyzdžiais.
