Atviroje paskaitoje „Finansai ir geroji visuomenė“ („Finance and the Good Society“ – angl.) profesorius, remdamasis naujausia savo knyga, svarstė, kaip pasaulio finansų rinkos ir įrankiai gali prisidėti prie pažangios visuomenės kūrimo.
„Kas yra gera visuomenė? – auditorijos klausė garbingas svečias. Tai – visų pirma geri žmonės, kurie rūpinasi kitais žmonėmis: vaikais, tėvais ir pan. Iš esmės gera visuomenė ta, kur žmonės vieni su kitais elgiasi taip, kaip nori, kad su jais būtų elgiamasi.“
Iš esmės gera visuomenė ta, kur žmonės vieni su kitais elgiasi taip, kaip nori, kad su jais būtų elgiamasi.
Tačiau, pabrėžė ekonomistas, mes gyvename labai kapitalistiniame pasaulyje, kurį valdo rinkos ekonomika ir konkurencija, kuri iš esmės nėra blogis, nes skatina progresą.
„Juk kiekvienas žaidimas turi savo taisykles, tačiau ne visi jų laikosi. Pavyzdžiui, rungtynių metu kai kurie sportininkai būna labai agresyvūs ir elgiasi šiurkščiai, kad pasiektų savo tikslų. Tačiau po rungtynių skirtingose komandose žaidžiantys sportininkai vis tiek yra draugai“, – palygino R.Shilleris.
Nobelio premijos laureatas priminė, kad finansų krizė prasidėjo 2007 metais, sprogus nekilnojamojo turto ir akcijų biržų burbuli.
„Krizė – tai kaip greitkelis, kai visi vairuoja per greitai“, – sugretino pranešėjas. Ką tokiu atveju daryti? Reikia eismą reguliuojančio pareigūno. Tačiau ne tokio, kuris visus pažeidėjus pasiųstų į kalėjimą. Šiam procesui suvaldyti reikia kitokių priemonių ir sprendimų.
Paskaitos klausytojui iš auditorijos pasiteiravus, kas bus, jei tas greitkelis nugarmės į pragarą, R.Shilleris pripažino: kapitalizmas nėra gera sistema, tačiau už ją geresnės pasaulyje nėra.
„Rinka duoda žmogui tai, ko jis nori. Taip, kapitalizmas nėra tobulas, turime jį reguliuoti ir prižiūrėti, tačiau alternatyvos kapitalizmui šiandien aš nežinau.“
Uždarbiu reikia dalytis
Nobelio premijos laureatas atkreipė dėmesį, kad prie visuomenės gerovės gali prisidėti kiekvienas pilietis. R.Shilleris pasidžiaugė, kad lietuviai labdarai gali skirti 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio. Tai esą puikus atsakingos visuomenės įrodymas, tačiau žmonių filantropiją reikėtų dar labiau aktyvinti.
Prie socialiai atsakingų projektų rėmimo turėtų prisidėti ir valstybė, ir joje veikiantys verslininkai.
Kitaip tariant, pasak pranešėjo, kapitalistinė sistema yra labai agresyvi ir savanaudiška, tačiau jos dalyviai, uždirbdami didžiulius pinigus, pelnu turėtų dalytis.
Vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol.
R.Shilleris priminė, kad švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas Alfredas Nobelis Nobelio premiją įsteigė, jausdamas sąžinės priekaištus dėl savo išradimo. Todėl jis nusprendė įsteigti premiją, kuri būtų teikiama visuomenės pažangą lemiantiems mokslininkams.
Portalas 15min.lt primena, kad manoma, jog įsteigti garsiąją premiją A.Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas: „Mirė mirties komersantas“. Jame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.
1895 metų lapkričio 30 dieną A.Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse.
Spekuliaciniai burbulai – lyg uodai
67 metų R.Shilleris yra pagarsėjęs perspėjimais dėl technologijų ir nekilnojamojo turto rinkų burbulų.
Pasak ekonomisto, viena iš prevencijos priemonių, kaip išvengti galimų burbulų, yra neleisti didelėms finansų institucijoms manyti, kad, jei kiltų ekonominių sunkumų, vyriausybės ištiestų jiems pagalbos ranką.
Spekuliaciniai burbulai yra lyg uodų epidemijos – kai kuriais metais būna daugiau uodų nei kitais. Kodėl?
Kalbėdamas apie ekonominį stabilumą ir burbulų prevenciją, R.Shilleris pabrėžė valstybinės finansų priežiūros institucijų vaidmenį ir svarbą. Jos neturėtų tapti šiaudu specialistams – „paskutine darboviete“ iš bėdos. Tam reikia konkurencingų atlyginimų.
Profesorius aiškino, kad, norint geriau suvokti ekonomiką bei spekuliacinius burbulus, nepakanka apsiriboti ekonomikos mokslu. Tam reikia daugiau dėmesio skirti psichologijai, sociologijai ir biologijai.
„Bandant suprasti rinkas, mums reikia platesnės perspektyvos kitų mokslų pavidalu: neuropsichologijos, sociologijos, antropologijos, politikos mokslų, istorijos ir net populiacijos biologijos. Spekuliaciniai burbulai yra lyg uodų epidemijos – kai kuriais metais būna daugiau uodų nei kitais. Kodėl? Pažvelgę į biologijos mokslą pamatome, kad tai uodai yra panašūs į burbulus", – šeštadienį diskusijoje teigė R.Shilleris.
Visi seneliai – iš Lietuvos
R.Shilleris yra vienas iškiliausių ekonomistų pasaulyje, į Lietuvą mokslininkas atvyko Užsienio reikalų ministerijos kvietimu. „Džiugu, kad profesorius rado galimybę dar šiemet atvykti į Lietuvą ir savo laiką skirti susitikimams su studentais, mokslininkais, verslininkais, visuomenės atstovais. Prie svarbiausių pasaulio pasiekimų prisidėjęs R.Shilleris didžiuojasi lietuviška kilme ir taip garsina Lietuvos vardą. Jis puikiai įkūnija globalios Lietuvos idėją, kuria siekiama telkti pasaulio lietuvių žinias ir patirtį Lietuvos gerovei kurti,” – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Prie svarbiausių pasaulio pasiekimų prisidėjęs R.Shilleris didžiuojasi lietuviška kilme ir taip garsina Lietuvos vardą.
Paskaitos metu ekonomistui suteiktas ISM garbės profesoriaus vardas.
„Nuostabu! Ar aš sapnuoju?" – klausydamas sausakimšos ISM auditorijos plojimų juokavo R.Shilleris.
„Suteikdami šias regalijas norime išreikšti ne tik mūsų universiteto, bet visos Lietuvos mokslo bendruomenės pagarbą. Tikimės, kad tapęs mūsų universiteto garbės daktaru, profesoriaus dažniau lankysis Lietuvoje, dalysis įgyta patirtimi su jaunąja karta, taip suteikdamas jai progą mokytis iš pačių geriausių pasaulyje“, – yra sakęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.
2013 metų Nobelio ekonomikos premiją pirmadienį pelnė JAV mokslininkai Larsas Peteris Hansenas, Eugene'as Fama ir Robertas Shilleris už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas.
Jeilio universiteto profesorius didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis – visi keturi R.Shillerio seneliai į JAV atvyko iš Lietuvos.
R.Shilleris Lietuvoje pirmą kartą apsilankė 1973 metais, antrą – po kelerių metų, o trečią – 2005-aisias. „Galiu pasakyti, kad Lietuvos veidas nuo to laiko labai smarkiai pasikeitė", – pasidžiaugė svečias ir pabrėžė neabejojantis, kad Lietuva euro zonos nare taps 2015 metais.
