„Šiandienos ekonominė prognozė rodo, kad ES ekonomikos augimas spartėja, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau įvairiose valstybėse narėse padėtis labai skiriasi: geresnių rezultatų pasiekė šalys, kurios įgyvendino platesnio užmojo struktūrines reformas. Pusiausvyrai atkurti turime imtis ryžtingų reformų visoje ES, pradedant mūsų produktų ir paslaugų rinkų atvėrimu ir baigiant darbo rinkos ir gerovės sistemų modernizavimu. Demografinių ir technologinių pokyčių amžiuje mūsų ekonomika taip pat turi tobulėti ir užtikrinti daugiau galimybių ir geresnį gyvenimo lygį gyventojams“, – teigia EK pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis.
„Prasideda penkti iš eilės Europos ekonomikos augimo, kurį skatina palanki pinigų politika, tvirtas verslo ir vartotojų pasitikėjimas ir gerėjanti pasaulio prekybos padėtis, metai. Gera žinia ir tai, kad pastaruosius dvylika mėnesių vyravęs didelis netikrumas pamažu pradeda mažėti. Tačiau euro zonos atsigavimas darbo vietų kūrimo ir investicijų srityse tebėra nevienodas. Pašalinti šių skirtumų priežastis yra pagrindinis mūsų ateinančių mėnesių ir metų uždavinys“, – tikina EK narys Pierre'as Moscovici, atsakingas už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą.
Gera žinia ir tai, kad pastaruosius dvylika mėnesių vyravęs didelis netikrumas pamažu pradeda mažėti.
Pasaulio ekonomika augs sparčiau
Vienu metu paspartėjus pažangios ir besiformuojančios ekonomikos šalių augimui, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje pasaulio ekonomikos augimas įgavo pagreitį. Numatoma, kad pasaulio (neįskaitant ES) ekonomikos augimas šiais metais padidės iki 3,7 proc., o 2018 m. – iki 3,9 proc., palyginti su 3,2 proc. 2016 m. (rodikliai nuo žiemos prognozės nepasikeitė), nes Kinijos ekonomika artimiausiu metu išliks atspari, o kitoms besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims padeda atsigaunančios biržos prekių kainos. Palyginti su žiemos prognoze, JAV ekonomikos prognozė iš esmės nepasikeitė. Apskritai numatoma, kad 2017 ir 2018 m. grynojo eksporto poveikis euro zonos BVP augimui bus neutralus.
Laikinas bendrosios infliacijos padidėjimas
Pastaraisiais mėnesiais daugiausiai dėl naftos kainų padidėjimo gerokai išaugo infliacija. Tačiau grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į greitai kintančias energijos ir neperdirbto maisto kainas, tebėra palyginti stabili ir gerokai mažesnė už ilgalaikį vidurkį. Prognozuojama, kad euro zonos infliacija padidės nuo 0,2 proc. 2016 m. iki 1,6 proc. 2017 m., o išblėsus didėjančių naftos kainų poveikiui 2018 m. vėl sumažės iki 1,3 proc.
Didėjant infliacijai privatus vartojimas mažės, o investicijos liks tolygios
Privatus vartojimas, pagrindinė pastarųjų metų augimo varomoji jėga, 2016 m. augo sparčiausiai per 10 metų, tačiau šiais metais turėtų sumažėti, nes infliacija silpnina namų ūkių perkamąją galią. Tikimasi, kad kitais metais infliacija sumažės, todėl privatus vartojimas turėtų vėl šiek tiek padidėti. Investicijos turėtų didėti gana tolygiai, tačiau jas dar stabdo nuosaikaus augimo perspektyva ir poreikis kai kuriuose sektoriuose toliau mažinti finansinį įsiskolinimą. Tam tikri veiksniai, kaip antai pajėgumų naudojimo koeficientų didėjimas, įmonių pelningumas ir patrauklios finansavimo – taip pat ir pagal Investavimo planą Europai – sąlygos skatina laipsnišką augimą.
Nedarbas toliau mažėja
Nedarbas toliau mažėja, tačiau daugelyje šalių jis vis dar yra didelis. Numatoma, kad euro zonoje 2017 m. nedarbas sumažės iki 9,4 proc., o 2018 – iki 8,9 proc., t. y. žemiausio lygio nuo 2009 m. pradžios. Tai lemia auganti vidaus paklausa, struktūrinės reformos ir kitos tam tikrų šalių vyriausybių politikos priemonės, kuriomis skatinamas patikimas darbo vietų kūrimas. Tikimasi, kad tendencija bus panaši visoje ES: prognozuojama, kad 2017 m. nedarbas sumažės iki 8,0 proc., o 2018 m. – iki 7,7 proc., t. y. žemiausio lygio nuo 2008 m. pabaigos.
Viešųjų finansų būklė gerėja
Numatoma, kad ir euro zonoje, ir visoje ES valdžios sektoriaus deficito santykis su BVP ir bendrosios skolos santykis su BVP 2017 ir 2018 m. sumažės. Mažesnės mokamų palūkanų sumos ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo ribojimas turėtų užtikrinti, kad deficitas toliau mažėtų, nors ir lėčiau nei pastaraisiais metais. Prognozuojama, kad euro zonoje valdžios sektoriaus deficito santykis su BVP nuo 1,5 proc. BVP 2016 m. sumažės iki 1,4 proc. 2017 m. ir iki 1,3 proc. 2018 m., o ES šis santykis turėtų sumažėti nuo 1,7 proc. 2016 m. iki 1,6 proc. 2017 m. ir iki 1,5 proc. 2018 m. Euro zonoje skolos santykis su BVP, remiantis prognoze, sumažės nuo 91,3 proc. 2016 m. iki 90,3 proc. 2017 m. ir iki 89,0 proc. 2018 m., o visoje ES – nuo 85,1 proc. 2016 m. iki 84,8 proc. 2017 m. ir iki 83,6 proc. 2018 m.
Prognozei kylanti rizika geriau subalansuota, tačiau rezultatai gali būti prastesni
Su ekonomine perspektyva susijęs netikrumas išlieka didelis. Apskritai rizika yra geriau subalansuota nei žiemą, tačiau rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuojama. Pavyzdžiui, išorės rizika yra susijusi su būsima JAV ekonomine ir prekybos politika ir platesnio masto geopolitine įtampa. Riziką, kad rezultatai bus prastesni, nei prognozuojama, gali kelti Kinijos ekonomikos koregavimas, Europos bankų sektoriaus būklė ir būsimos derybos su JK dėl šalies pasitraukimo iš ES.
Pagrindiniai faktai
Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – 2017 m. balandžio 25 d.). Palūkanų normų ir biržos prekių kainų prielaidos atspindi rinkos lūkesčius, apskaičiuotus pagal išvestinių finansinių priemonių rinkų rodiklius prognozės sudarymo metu. Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki 2017 m. balandžio 25 d. imtinai. Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.
