Šis trumpinys gerai žinomas daugeliui būsto paskolų turėtojų, nes daugiau kaip 95 proc. tokių paskolų mūsų šalyje susietos su šia periodiškai perskaičiuojama palūkanų dalimi. Ką dabartinėje situacijoje aktualu žinoti būsto paskolų turėtojams?
Kodėl pasikeis kintamos būsto paskolų palūkanos
Būsto paskolos palūkanos įprastai susideda iš dviejų dalių – vadinamosios banko maržos ir kintamosios palūkanų dalies. Banko marža yra fiksuotas palūkanų dydis, kuris nustatomas individualiai ir nekinta visą paskolos laikotarpį. Tuo metu kintamoji palūkanų dalis, kaip ir nurodo jų pavadinimas, per paskolos laikotarpį gali ir sumažėti, ir padidėti.
Kadangi Lietuva priklauso euro zonai, čia būsto ir kitų paskolų kintamoji palūkanų dalis yra susieta su EURIBOR rodikliu. EURIBOR palūkanų bazė – tai Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, išreikšta metinėmis palūkanomis, kuri perskaičiuojama kas 3, 6 ar 12 mėnesių.
Šalies gyventojams suteikiamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje dažniausiai susiejamos su 6 mėn. EURIBOR rodikliu, kuris šių metų birželio pradžioje po beveik 7 metų pertraukos tapo vėl teigiamas. Tai reiškia, kad per artimiausius mėnesius perskaičiavus būsto paskolų su kintamomis palūkanomis mėnesio įmokos dydį, jis šiek tiek išaugs.
Kiek išaugs būsto paskolos įmokos
Bent kol kas būsto paskolų įmokos padidėjimas bus itin nežymus, nes 6 mėn. EURIBOR palūkanos birželio viduryje (17 d.) sudarė apie 0,29 proc. Tai reiškia, kad daugeliui būsto paskolų turėtojų mėnesio įmoka gali padidėti nuo kelių iki keliolikos eurų per mėnesį.
Lietuvos banko skaičiavimu, 6 mėn. EURIBOR dydžiui pakilus iki 1 proc., vidutinė būsto paskolos, kurios dydis siekia 50 tūkst. eurų, įmoka galėtų išaugti 24 eurais per mėnesį ir sudarytų apie 254 eurus. Tuo metu palūkanoms pakilus iki 2 proc. – įmoka atitinkamai padidėtų 49 eurais per mėnesį ir sudarytų 279 eurus.
Atsižvelgus į tai, kad būsto paskolų įmokos šiuo metu vidutiniškai sudaro apie 20 proc. jų turėtojų mėnesio pajamų, toks padidėjimas netaptų itin didele našta. Be to, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad prie 2 proc. lygio 6 mėn. EURIBOR greičiausiai priartės tik kitų metų pabaigoje, tad būsto paskolas su kintamomis palūkanomis turintys gyventojai turi pakankamai laiko peržvelgti savo biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes ir tam paruošti savo finansus.
Kas nulėmė palūkanų pokytį
EURIBOR palūkanų augimą iš esmės nulėmė besikeičianti Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika.
Norėdamas paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą po 2007-2008 m. pasaulinės finansų krizės, ECB daugiau kaip dešimtmetį taikė itin žemas bazinių palūkanų normas, kurios nuo 2016 m. apskritai buvo tapusios nulinėmis.
Infliacijai euro zonoje pakilus į kelių dešimtmečių aukštumas, ECB galiausiai ėmėsi reaguoti keisdamas savo pinigų politiką ir padidindamas bazines palūkanas. Į šį pinigų politikos pokytį iš karto reaguoja ir EURIRBOR rodiklis.
Kokių žingsnių gali imtis būsto paskolų turėtojai
Padidėjusių palūkanų poveikis pasijus tada, kai bus perskaičiuota kintama būsto paskolos palūkanų dalis. Tiksli data kiekvienu atveju individuali ir priklauso nuo kredito sutartyje patvirtintų sąlygų. Bet, kaip jau minėta, bent jau kol kas palūkanų pokytis yra nedidelis ir įmokos pastebimai išaugti neturėtų.
Būsto paskolų turėtojai šiuo metu turi bent 6-12 mėn. laikotarpį pasirengti didesnėms palūkanoms ir dėl jų padidėsiančioms įmokoms peržiūrėdami savo vartojimo išlaidas, kaupdami finansinį rezervą arba lėšas kredito dalies grąžinimui anksčiau numatyto termino.
Bankai klientams taip pat gali pasiūlyti užfiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 metams. Tai vadinama ilgalaikėmis kintamosiomis palūkanomis. Vis dėlto jos šiuo metu yra pastebimai aukštesnės už 6 mėn. EURIBOR palūkanas, nes tai yra su draudimo rizika susijęs sprendimas.
Dar viena galimybė turėti nekintančias mėnesio įmokas už būsto paskolą – tai fiksuotų įmokų anuiteto paskolos grąžinimo metodas. Šiuo atveju keičiasi paskolos grąžinimo terminas, kuris, priklausomai nuo palūkanų, gali trumpėti ar ilgėti, tačiau mėnesio įmoka bankui lieka fiksuota. Mėnesio įmoka padidėtų tik tokiu atveju, kai didėjant palūkanoms paskolos sutarties terminas pasiektų maksimalų paskolos sutarties terminą ir fiksuotos įmokos nepakaktų paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimams atlikti.
