Statybos bei remonto darbai, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai bei techninių priemonių, mechanizmų, automobilių remontas – tai pavojingiausi darbai Lietuvoje, kuriuose 2019 m. darbuotojai sunkiai susižeidė ar žuvo.
Šio sąrašo viršūnėje ne pirmus metus išlieka statybų sektorius. Pernai statybose, remonto darbuose atsitiko 19 nelaimingų nutikimų, 3 darbuotojai žuvo.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) svetainėje viešai prieinami duomenys apie gautus pranešimus dėl sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
15min peržvelgė šiuos pranešimus. Nemažai sunkių sužeidimų, pavyzdžiui, statybose įvyko darbuotojams susvyravus nuo kopėčių ar pastato stogo ir kritus žemyn.
Nemažai mirčių įvyko dėl darbo saugos reikalavimų nesilaikymo. Tarkime, vienoje medienos perdirbimo įmonėje veikiant transporteriui darbuotojas bandė rankomis išimti įstrigusią nuopjovą, kur besisukanti grandinė užkabino staklininko drabužius ir įtraukė darbuotoją.
15min gruodį skelbė, kad Panevėžyje žuvo nuo renovuojamo daugiaaukščio pastolių nukritęs statybininkas. Sausį panaši nelaimė įvyko Mažeikiuose – nuo statomo pastato stogo nukrito statybininkas.
„Statybos ir remonto darbai išlieka pavojingiausi sunkiems ir mirtiniems nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti, tačiau stebimos pozityvios tendencijos. Pavyzdžiui, 2015 m. atliekant minėtus darbus įvyko 12 mirtinų ir 45 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, o 2018 m. – 6 mirtini ir 25 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe“, – 15min teigė VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
VDI duomenimis, iš viso 2015 m. darbo vietose žuvo 44 darbuotojai (2013 m. – 60 darbuotojų), o 2018 m. – 38 darbuotojai. 2019 m. duomenys dar nėra apibendrinti.
Koją kiša įsisenėjęs požiūris
Kodėl statybose atsitinka daugiausia nelaimingų nutikimų ir mirčių, 15min klausė Lietuvos statybininkų asociacijos.
„Šiandieninis statybos sektorius tampa vis inovatyvesnis ir keičiasi tiek technologiniu, tiek vadybiniu aspektu. Įsisenėjęs požiūris, kad „statybose gali dirbti bet kas“, veda prie to, kad šis sektorius tapo lyderiu pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Kol toks suvokimas bus gajus valdžios institucijose, neieškant bendradarbiavimo su verslu, tol mes turėsime tokią realybę“, – komentavo asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Įsisenėjęs požiūris, kad „statybose gali dirbti bet kas“, veda prie to, kad šis sektorius tapo lyderiu pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, – teigė D.Gedvilas.
Pasak jo, pagrindinės nelaimingų atsitikimų darbe priežastys – nepakankamos darbuotojų darbų saugos žinios, netinkamai įrengtos darbo vietos ir netinkamos darbo sąlygos, saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymas bei neatsargumas, atsirandantis dėl nepakankamų darbuotojų darbų saugos žinių.
Be to, D.Gedvilas atkreipia dėmesį, kad statybos darbų viešuosiuose pirkimuose yra susiformavusi ydinga praktika, susijusi su darbų sauga.
„Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti pasiūlymų kainas, o tai provokuoja mažinti darbų saugos išlaidas, kadangi jų įvertinti perkančiosios organizacijos negali. Sumažinus darbų saugos išlaidas, darbų kaina tampa labiau konkurencinga, tačiau nėra įgyvendinamos darbų saugos statybvietėje priemonės“, – teigė jis.
Todėl, pasak Lietuvos statybininkų asociacijos, reikėtų statybos darbų viešuosiuose pirkimuose formuoti praktiką, kad pasiūlymuose būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai atskira eilute, kaip, pavyzdžiui, PVM mokestis.