Viename iš sostinės darželių dirbanti Brigita 15min papasakojo, kad švietimo darbuotojų grupėse socialiniuose tinkluose perskaitė apie pedagogams mokamus priedus dėl padidėjusio darbo krūvio karantino metu. Moterį tai nustebino, nes apie jokias premijas ar priedus prie atlyginimo savo įstaigoje ji nieko negirdėjo, nors Kaune ar Klaipėdoje dirbantys pedagogai teigė juos gausiantys.
Brigita pabrėžė, kad pedagogų krūvis karantino metu yra stipriai padidėjęs ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nes tikrai ne visi tėvai klauso rekomendacijų, taip pat atsiranda ir papildomų darbų.
„Vaikų ir dabar visai nesumažėjo, o juos į darželį veda net tie tėvai, kurie šiuo metu yra tėvystės ar motinystės atostogose ar dirba nuotoliniu būdu. Net ir sugriežtinus karantino sąlygas į darželį ateina vos keliais vaikais mažiau. Viskas yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl niekas nekreipia dėmesio“, – sakė su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbanti moteris.
Vaikų ir dabar visai nesumažėjo, o juos į darželį veda net tie tėvai, kurie šiuo metu yra tėvystės ar motinystės atostogose ar dirba nuotoliniu būdu.
Jos teigimu, dabar kiekvieną vaiką reikia atskirai aprengti ir nuvesti pas lauke jų laukiančius tėvus, skirti papildomo dėmesio saugumui, o tai užima ir daugiau laiko. Pasak Brigitos, visi su darželio grupe susiję reikalai krenta ant vienos auklėtojos pečių, o nepadeda ir nuolat patiriamas stresas dėl savo saugumo.
„Dirbame tikrai daugiau, o dar tas visas stresas prisideda, nes galbūt ne visi tėvai elgiasi atsakingai, visur vaikšto, nežinome, ar mums negresia pavojus“, – nuogąstavo pedagogė.
Brigita pripažino, kad priedų dėl padidėjusio darbo krūvio auklėtojos pačios prašyti dar nedrįso, bet tikisi gauti bent kalėdines premijas. Jas pedagogės iki šiol gaudavo kasmet, tačiau šiemet situacija gali būti kitokia.
„Galvojam, kad šiais metais tikrai jų nusipelnėme, bet mums pasakė, kad iš savivaldybės jokių pinigų premijoms nėra skirta. Vis dėlto kažkiek žadėjo sumokėti, bet žmonės bijo kalbėti, bijo prašyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Sprendimus priima patys įstaigų vadovai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) 15min atsiųstame atsakyme patvirtino, kad ugdymo įstaigos vadovas mokytojams, kaip ir kitiems darbuotojams, gali skirti priemokas už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Tai reiškia, kad kiekviena ugdymo įstaiga sprendimus dėl priedų priima pati.
Vilniaus miesto savivaldybė komentavo, kad papildomas finansavimas buvo numatytas tik pirmojo karantino metu dirbusiems psichologams.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė tam papildomą finansavimą, kuris ir buvo sėkmingai perskirstytas tarp savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. Joks papildomas finansavimas pedagogų priemokoms nebuvo dotuotas.
Atsižvelgdami į esančią situaciją, dedame visas pastangas stengdamiesi pavaldžias švietimo įstaigas aprūpinti visomis saugos priemonėmis nuo COVID-19“, – rašoma savivaldybės atsiųstame atsakyme.
Pasak sostinės savivaldybės, premija gali būti skirta nebent už atliktas vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis arba įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo (pedagogo) iniciatyva nutraukus darbo sutartį.
Rūpinasi ir savivaldybė
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė aiškino, kad karantino metu Kauno ugdymo įstaigų situacija ir darbo procesai yra skirtingi, nuolat kinta priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje.
„Vieni pedagogai dirba vien tik nuotoliniu būdu, kiti taiko mišraus ugdymo metodus, todėl kiekvieno lopšelio-darželio ar mokyklos specialisto krūvis yra skirtingas. Geriausiai situaciją mato ir ją gali įvertinti įstaigų vadovai, todėl būtent jie skiria švietimo specialistams išmokamas premijas bei priedus prie algos“, – sako O.Gucevičienė.
Pasak jos, Kauno pedagogams skirta priemoka už papildomą darbo krūvį gali būti ne didesnė kaip 30% pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Tokius rėžius numato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.
Jeigu išmokėjus atlyginimus už lapkritį ir gruodį liks pinigų, svarstysime galimybes juos skirti pedagogų premijoms.
O.Gucevičienės teigimu, šiuo metu kaip tik skaičiuojamas turimas likutis, todėl gali būti, kad pedagogai simbolines premijas vis tik gaus.
„Jeigu išmokėjus atlyginimus už lapkritį ir gruodį liks pinigų, svarstysime galimybes juos skirti pedagogų premijoms. Tai taptų simboline padėka už sunkų ir sudėtingą, bet itin svarbų jų darbą.
Šiuo metu taip pat siekiame užtikrinti kokybišką ugdymo organizavimą nuotoliniu ir kasdieniu būdais, miestas prisideda prie mokymo įstaigų modernizacijos. Mokykloms ir lopšeliams-darželiams skiriama papildomų lėšų technologinei įrangai bei ugdymo priemonėms. Jos aprūpinamos kompiuteriais, vaizdo kameromis, lauko baldais, išmaniosiomis lentomis ir kitomis priemonėmis pagal esamus poreikius“, – 15min komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Kiek konkrečiau apie esamą situaciją informavo Klaipėdos savivaldybė. Atsiųstame atsakyme teigiama, kad 20 iš 90 švietimo įstaigų Klaipėdoje mokėjo mokytojams (įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus) priemokas ir premijas už papildomus darbus ar padidėjusį krūvį, susijusį su karantinu.
Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, buvo mokamos vidutiniškai 32 proc. pareiginės algos dydžio išmokos, o šiuo metu mokytojams iš viso sumokėta apie 172 tūkst. eurų priemokų ir 240 tūkst. eurų premijų už papildomus darbus ar padidėjusį krūvį, susijusį su karantinu. Gruodžio mėnesį, savivaldybės teigimu, priemokos ir premijos dar bus mokamos.
Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis pridūrė, kad šiuo metu galioja pakoreguota tvarka – mokykloms skiriamų mokymo lėšų dydis priklauso nuo jose esančių klasių komplektų skaičiaus, tačiau, jo manymu, tai nėra labai teisinga.
„Kuo daugiau klasių, tuo daugiau lėšų ir mokytojų atlyginimams gauna mokykla. Taigi priedai ir priemokos mokytojams skiriamos tik iš šiame finansavimo sektoriuje mokykloje sutaupytų lėšų. Mokytojų atlyginimams negalima naudoti mokymo aplinkai skirtų lėšų. Manome, kad tokia tvarka yra ydinga – mokytojų atlyginimo „krepšelis“ nepriklauso nuo pedagogų kvalifikacijos ir yra orientuotas į jų koeficientų vidurkį.
Klaipėdoje turime mokyklų, kuriose dirba labai aukštos kvalifikacijos pedagogai, tokie kaip mokytojai ekspertai, mokytojai-metodininkai, kuriems mokamas jų lygį atitinkantis atlyginimas iš to paties mokymo lėšų krepšelio. Paradoksas – tokiose mokyklose faktiškai nelieka lėšų mokytojų skatinimui už gerą darbą ar papildomas veiklas, nes to padaryti nebelieka iš ko“, – 15min sakė A.Cesiulis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pripažino, kad pedagogų krūvis tikrai išaugęs, nes pamokoms sudėtingiau pasiruošti. Tačiau jis sako, kad apie priedus apskritai nėra girdėjęs.
„Negirdėjau, kad jie kam nors būtų mokami, nebent metų gale lieka lėšų ir jos kaip nors perskirstomos. Tačiau neturiu tokių duomenų“, – teigė A.Navickas.
Jo manymu, darbo padaugėjo visiems šalies mokytojams, todėl ir turėtų būti įvertinti visi.
„Aplinkybės, dėl ko to darbo yra daugiau, visiems vienodos, todėl manau, kad ir priedai turėtų būti mokami visiems vienodai“, – aiškino profesinės sąjungos pirmininkas.
