„Luminor“ ekonomistai įvertino pasaulyje paaštrėjusias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybos grandinei, menkstančią paklausą Lietuvos verslo produkcijai užsienyje bei kitus debesis ekonomikos raidos padangėje, todėl sumažino ankstesnę 2019 m. ūkio raidos perspektyvą 0,3 procentinio punkto.
Eksporto augimas praranda pagreitį
Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį, tačiau šalies eksportuotojai spręs nemenką konkurencingumo uždavinį. Jiems teks išlaviruoti tarp vangesnio apetito jų produkcijai užsienio rinkose, spaudimo didinti atlyginimus ir didesnių sąskaitų už energetinius išteklius.
„Eksporto rinkos Lietuvos verslo nelepina, palyginti su aplinka prieš dvejus-trejus metus. Antai, ES – Lietuvai svarbiausia eksporto rinka – yra išsikvėpusi, „Brexit“ Jungtinei Karalystei užklijavo didelio nežinomojo etiketę. Švedija ir Norvegija patiria valiutų kursų svyravimus, pastarieji ypač jautrūs „Brexit“ procesui. Apie Rusiją, kaip eksporto rinką, gerų naujienų nėra: tikimasi rublio silpnėjimo, Rusijos ekonomika apimta problemų, be to, pridėtinės vertės mokesčio didinimas šalyje padidins infliaciją“, – pranešime cituojamas dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Verslo apsukas lėtins nuo 2019 m. sausio brangstanti elektra. Vertinama, kad verslui elektros energijos kainos išaugs daugiau nei 40 proc.
„Tai itin paveiks elektros energijai itin imlias stiklo, plastikų, metalo dirbinių ir popieriaus pramonės šakas. Be to, neslūgs įtampa darbo rinkoje, o darbo kaštai ir toliau kils sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų. Ir nors atlyginimų kilimą iš dalies „padengs“ mokesčių reforma, daugelyje sričių to tikrai nepakaks. Esant tokiam darbo kaštų spaudimui išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė. – Todėl būtinos investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją. Visgi, įmonės Lietuvoje ir gerais laikais investavo per mažai. Taigi dabar, kai ekonominėse projekcijose matyti daugiau neapibrėžtumo, natūralu, kad noras investuoti mažės dar labiau“.
I.Genytė-Pikčienės vertinimu, apdirbamoji pramonė – stambiausias šalies eksportuotojas – kol kas išlaiko įprastą ritmą. Pramonės produkcijos (be rafinuotų naftos produktų gamybos) šiemet išlaikė pernykštį augimo tempą. Nepraranda pagreičio ir lietuviškos kilmės prekių (be rafinuotų naftos produktų) eksporto augimas.
Nepaisant vangesnės ūkio plėtros, gyventojams ateinantys metai bus geri
„Luminor“ ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas
„MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse“, – komentuoja I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistų vertinimu, kiek kukliau darbo užmokestis augs tradicinių paslaugų, statybų, mažmeninės prekybos, transporto sektoriuose. Užtat dėl vyriausybės sprendimų bei politikų noro įtikti rinkėjui prieš ateinančių metų rinkimus, toliau bus keliamas viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokestis.
„Luminor“ kitąmet tikisi nuosaikaus kainų kilimo ir 2019-iais prognozuoja 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją.
„Šiam rodikliui kitąmet įtakos turės vartotojams išaugusios šildymo, elektros ir dujų kainos, taip pat didinamas akcizas stipriam alkoholiui. Visgi, kaip stabdis veiks prognozuojamas kuro kainų kritimas krentant pasaulinei naftos paklausai.
Siūlo imtis reformų
„Luminor“ ekonomistai įžvelgia, kad ekonomikos lėtėjimas gali turėti ir šviesiąją pusę, mat gana sotus spartaus augimo laikotarpis sudarė sąlygas vyriausybėms ir politikams chaotiškai ir ne visada pagrįstai dalinti ekonomikos auginamus vaisius ir tuo pačiu atidėlioti reformas.
„Ekonomikai pereinant į lėtėjimo ciklą ima ryškėti ūkio silpnosios pusės. Ateina laikas, kai vyriausybė ir politikai, užuot lieję daugiau degalų į neefektyviai veikiantį ūkio variklį, turės imtis jo kapitalinio remonto. Turime keturias idėjas, kurios Lietuvos ekonomikos variklį toliau artintų prie vakarietiškų standartų. Tarp būtiniausių darbų – „nemokamų“ viešųjų paslaugų pavertimas kompensuojamomis viešosiomis paslaugomis, išgryninta pensijų sistemos vizija, į žmogų, o ne į trinkeles orientuotas biudžetas ir daugiau galių bendruomenėms“, – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
