Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų. 140 iš jų buvo įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau nusprendė patys sudaryti sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove jau dabar, nelaukdami liepos.
1600 gyventojų nusprendė atsisakyti dalyvauti kaupime pateikdami prašymą „Sodrai“ per asmeninę paskyrą.
Likę gyventojai dar neperskaitė „Sodros“ pranešimo arba sprendimą priims vėliau. Tiems gyventojams, kurie pranešimo apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą asmeninėje paskyroje neperskaitys iki balandžio, „Sodra“ siųs registruotus laiškus – tad informacija pasieks visus. Iš viso į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukti 34 tūkst. gyventojų.
Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Pateikiame penkis svarbius dalykus, galinčius padėti priimti sprendimą.
Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?
Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos ženkliai sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.
Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą verta tuomet, kai žmogus pajamas gauna, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms. Stabdyti įmokų mokėjimą netekus darbo neverta, nes įmokos ir taip nemokamos, kai žmogus pajamų neturi.
Kodėl negalėsiu pasiimti visos sukauptos sumos iškart?
Pensijų kaupimo dalyviai kaupia pensijai. Antra pensijų pakopa yra pensijų sistemos dalis, o kaupti joje skatina valstybė, kiekvienam kaupiančiajam pridėdama lėšų iš valstybės biudžeto. Pensijų sistemos – taip pat ir antros pakopos pensijų kaupimo – tikslas, kad žmogus užsitikrintų reguliarias pajamas senatvėje, kad ir kiek ilgai begyventų. Antros pakopos pensijų kaupimas turėtų užtikrinti didesnę pensiją – pajamas, kurias senatvės sulaukęs žmogus gauna kiekvieną mėnesį.
Jeigu norima susitaupyti sumą, kuria būtų galima bet kada pasinaudoti, rekomenduojama rinktis kitus taupymo būdus.
Šiandieninių pensijų anuitetų gavėjų išmokos atrodo nedidelės palyginti su senatvės pensija
Šiuo metu pensijų anuitetus gauna daugiau nei 200 senatvės pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų ir vidutinė išmoka sudaro apie 70 eurų per mėnesį. Tačiau pensijų kaupimas šiuo metu skaičiuoja dar tik 17 metus, kai, palyginti, socialinio draudimo įmokas senatvės pensijai gyventojai vidutiniškai moka 38 metus. Tad daugelis šiuo metu į pensiją išeinančių gyventojų dar nespėjo sukaupti reikšmingos sumos.
Kuo ilgiau dalyvaujama antros pakopos pensijų kaupime, tuo ryškiau auga sukaupta suma. Augant gyventojų pajamoms, vis didesnę sumą lėšų į savo sąskaitas pensijų kaupimo fonduose perveda gyventojai ir valstybė, o sukauptą turtą augina ir investicinė grąža.
Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis.
Kas labiau apsimoka – antros pakopos pensijų kaupimas, ar „Sodros“ senatvės pensija?
Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir ne mažesnę senatvės pensiją iš „Sodros“.
Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio ir paskata iš valstybės biudžeto.
Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jeigu sulaukus pensijos jas gausi vos kelerius metus?
Gyventojai neretai neįvertina, kiek ilgai jie gyvens sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė sulaukus senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje yra apie 20 metų, o pusė senjorų pensijoje gyvena ir ilgiau, nors didesnė žmonių dalis mano, kad tokio amžiaus nesulauks.
Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų.
Jeigu žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, visa pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima.
