Nors, palyginti su 2014 metų viduriu, šios atsargos sumažėjo net 1 trln. JAV dolerių, jos vis vien yra daugiau kaip dukart didesnės negu antros pagal dydį pasaulyje Japonijos atsargos, kurių vertė siekia 1,2 trln. JAV dolerių, ir didesnės negu Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP).
Tačiau jos mažėja ir tas besitęsiantis mažėjimas kelia susirūpinimą pasaulio rinkose. Kodėl jos tokios svarbios? Štai penki klausimai ir atsakymai.
Kas yra Kinijos užsienio valiutos atsargos?
Tai yra bendra Kinijos centrinio banko turimų grynųjų pinigų, obligacijų ir finansinio turto užsienio valiuta suma. Nors centrinis bankas tiksliai nenurodo, kokios tai valiutos ir kokia atsargų dalis tenka vienai ar kitai valiutai, ekonomistai mano, kad maždaug du trečdalius šių atsargų sudaro JAV doleriai ir šia valiuta nominuotas turtas, visų pirma JAV vyriausybės obligacijos.
Kodėl jos svarbios?
Kinijai kasmet fiksavus milžinišką užsienio prekybos perteklių, šalies užsienio valiutos atsargos sparčiai didėjo ir daugelis tai laikė augančios šalies galios ženklu. Amerikiečių politikai nerimavo, kad Pekinas turimas JAV vyriausybės obligacijas galėtų panaudoti kaip svertą prieš Vašingtoną. Tačiau šie nuogąstavimai kol kas nepasitvirtino.
Kodėl jos sumažėjo?
Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose JAV dolerio kursas patraukė aukštyn, nes investuotojai tikisi, kad jis ištesės savo pažadus dėl mokesčių mažinimo ir didelių išlaidų infrastruktūrai. Dėl to turėtų didėti infliacija, o tai Federalinio rezervo sistemą (FRS) privers didinti palūkanų normas, taigi didesnės grąžos ieškantys investuotojai suplūs į JAV.
Brangstant JAV doleriui, kita užsienio valiuta nominuoto Kinijos turto vertė sumažėjo ir atsirado didelis „popierinis“ nuostolis.
Be to, ekonomikos augimo lėtėjimas paskatino kapitalo nutekėjimą. Piliečiams, investuotojams ir įmonėms dideles pinigų sumas perkeliant į užsienį, juanis dar nusilpo ir jo kursas šiuo metu yra priartėjęs prie žemiausio per aštuonerius metus lygio.
Siekdamas sustabdyti kapitalo nutekėjimą ir stabilizuoti juanį, centrinis bankas naudoja turimus išteklius valiutai pirkti. Centrinio banko duomenimis, jo užsienio valiutos atsargos vien sausį sumažėjo 12,3 mlrd. JAV dolerių iki 2,998 trln. JAV dolerių.
Ar tai problema?
Daugelis stebėtojų 3 trln. JAV dolerių ribą vadina psichologiškai svarbia ir kai kurie iš jų mano, kad dabar, kai ši riba peržengta, kapitalo nutekėjimas paspartės, o juanio kurso smukimą skatinantis spaudimas padidės.
Tačiau Pekinas neketina nuleisti rankų ir toliau stengiasi sustabdyti kapitalo nutekėjimą. Pavyzdžiui, neseniai valdžia sugriežtino užsienio valiutos pirkimo taisykles.
Ar Trumpas joms kelia kokią nors riziką?
Taip. Jeigu protekcionizmą propaguojantis magnatas laikysis savo pozicijos ir tesės pažadus skatinti JAV ekonomikos augimą, JAV doleris greičiausiai dar pabrangs.
Dėl to iš Kinijos į JAV nutekės dar daugiau kapitalo, o juanio patiriamas spaudimas dar padidės.
Pastangos užtikrinti juanio kurso stabilumą Pekinui gali brangiai atsieiti.
Tačiau alternatyva – leisti juaniui gerokai atpigti – gali sukrėsti rinkas ir paskatinti nestabilumą, kurio Kinijos komunistų partija nekenčia.
„Kinijos centrinis bankas yra atsidūręs tarp kūjo ir priekalo, nes jam tenka rinktis, ar ir toliau leisti (užsienio valiutos) atsargoms lėtai mažėti, ar dar pakoreguoti valiutos kursą, nors tai gali destabilizuoti Kinijos rinką ir taip pat gali sukelti sąmyšį Azijos valiutos rinkose“, – pareiškė Rajivas Biswasas iš „IHS Global Insight“.
