Dirbtinė panika
Atėnų priemiestyje gyvenanti lietuvė Akvilė pasakojo, kad paniką skatina žiniasklaida, nuo šeštadienio rodanti reportažus apie prie bankomatų nusidriekusias eiles, kurios neva demonstruoja, kad „visi kaip išprotėję bėga atsiimti savo santaupų.“
„Tačiau juk tomis dienomis vyko dalies pensijų ir atlyginimų pervedimas, ir žmonės tiesiog rikiavosi atsiimti savo darbo užmokesčio. Ir ankstesniais mėnesiais pensijų mokėjimų dienomis nuo ankstyvo ryto prie bankomatų nusidriekdavo dirbtinės eilės“, – pasakojo Akvilė.
Nepanikuoja ir Jūratė – ji Graikijoje gyvena daugiau nei 20 metų, stengiasi išlikti optimistiška ir nerimo dėl situacijos Graikijoje nejaučia. Tiesa, pastebi, kad prekybos centruose graikai perka daugiau prekių nei anksčiau.
„Jie perka itin dideliais kiekiais, tarytum ruoštųsi karui. Tačiau vaikštant rajono gatvėmis vaizdas neatrodo pasikeitęs: žmonės nepanikuoja, barai ir tavernos pilni lankytojų“, – pasakojo Jūratė.
Prie panikos kurstymo, be abejonės, prisideda ir žiniasklaida.
„Skirtingas politines partijas palaikantys televizijos ir radijo kanalai tuos pačius faktus interpretuoja skirtingai, daug kas yra išpučiama, dramatizuojama. Dėl to žmonėms vis sunkiau susigaudyti, kuo galima pasikliauti, o kur yra melas ir propaganda. Žmonės iki galo net nesuvokia, už ką balsuos referendume – paprasti žmonės yra įsitikinę, kad bus balsuojama dėl Graikijos išlikimo Europos Sąjungoje“, – aiškino Lina.
„Prie drachmos buvo geriau“?
Graikijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Montvydaitė kalbėjo, kad referendumas yra demokratijos išraiška, tačiau jis gali būti pavojingas, esant nepalankioms aplinkybėms šalyje.
„Bet aš manau, kad jis buvo neišvengiamas. Kaip jūs manote, ar tam, ką siūlo skolintojai, būtų pritaręs parlamentas? Visa koalicija turėtų balsuoti“, – kalbėjo Jurga.
Jai atrodo gerai, kad žmonės patys gali priimti sprendimą dėl kreditorių Graikijai siūlomo taupymo plano.
„Žmonės moka skaityti. Jeigu nori likti euro zonoje, lai eina balsuoti. Jeigu nenori, lai neina – referendumas neįvyks. Aš net nežinau, kas geriau – ar Cipras, ar gyvenimas su didesniais mokesčiais, kainomis. Mes su dviem vaikais turbūt sunkiai beišgyvensim“, – pasakojo moteris.
Lina pasakojo, kad graikai yra savikritiški – jie puikiai supranta, kokių klaidų padarė valstybė, netgi prisiima dalį kaltės ir mato logikos kreditorių pasiūlymuose. Tačiau yra ir tokių, kurie prisimena „senus gerus drachmos laikus“ ir nori grįžti prie nacionalinės valiutos.
„Tarp aukštesniojo socialinio sluoksnio vyresnės kartos graikų esti ir dar kitokių nuogąstavimų dėl dabartinės situacijos. Jie su nerimu mena 7 dešimtmetį, kuomet tautos susiskaldymo metu šalies valdymą perėmė karinė chunta. Jie bijo istorijos pasikartojimo“, – pasakojo Lina.
