Pasitaiko manančių, kad investuoti į pensijų fondus jaunam žmogui neverta, kadangi pensija dar toli, o ateitis – neaiški. Tačiau, anot ekspertės, jei esate jauni ir tik pradėjote dirbti, tinkamiausias laikas pradėti kaupti pensijai yra būtent dabar – kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau galite sukaupti.
Dėl ko galime būti ramūs
Tam tikri dalykai, susiję su kaupimu pensijai, Lietuvoje įvyksta automatiškai.
Pirmoje pensijų pakopoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas, dar vadinamas „Sodros“ mokesčiais. Tiesa, ši pakopa yra labiausiai priklausoma nuo politinių sprendimų.
Taip pat yra antroji pensijų pakopa, į kurią jaunuoliai irgi įtraukiami automatiškai, nors dalyvauti šioje pakopoje nėra privaloma.
„Kiekvienų metų sausio 2 d. „Sodra“ į antros pensijų pakopos sistemą įtraukia dirbančius 18–40 metų žmones, kurie yra Lietuvos piliečiai arba turi leidimą gyventi Lietuvoje. Ką tik pradėjęs dirbti jaunuolis kaupimo gali atsisakyti, tačiau pasiūlymo kaupti sulauks kas 3 metus iki asmeniui sukaks 40 metų“, – teigia ekspertė.
Antrojoje pensijos kaupimo pakopoje dalis asmens atlyginimo automatiškai nukeliauja į pensijų fondą, be to, papildomai prisideda ir valstybė. L.Načajienė paaiškina, kad pensijų kaupimo įmokos dydis 2024 metais čia siekė 3 proc. darbo užmokesčio, o iš valstybės biudžeto pervedamos papildomos įmokos dydis – 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Į atitinkamus antros pensijų pakopos fondus pakopų dalyviai priskiriami priklausomai nuo jų amžiaus tam, kad gautų kuo didesnę grąžą, o vėliau ją išlaikytų. Jauni žmonės priskiriami didžiausios rizikos pensijų fondų grupei, nes jiems iki senatvės pensijos amžiaus yra dar daug laiko ir jie gali prisiimti laikinų nuosmukių riziką dėl galimos didesnės grąžos ateityje. Paprastai tariant, kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo daugiau sukaupsime“, – sako ekspertė.
Kuo pasirūpinti galime papildomai
Savo ateitimi siekiantis pasirūpinti jaunas žmogus gali imtis ir papildomų veiklų. Viena iš tokių galimybių – kaupti trečioje pensijų pakopoje. Tai yra savanoriškas investavimo būdas, kai pats kaupiantysis sprendžia, kiek ir kada pinigų tam nori skirti.
Anot L.Načajienės, šioje pakopoje galioja tas pats principas – kuo daugiau laiko liko iki pensijos, tuo didesnę pinigų sumą galima spėti sukaupti.
Ji pateikia ir pavyzdį: jeigu 25 metų jaunuolis į savo trečios pakopos pensijų fondą pradeda investuoti po 100 eurų per mėnesį, po 40-ies metų, jo išėjimo į pensiją dieną, sukaupta suma galėtų siekti beveik 311 tūkst. eurų (bendra įmokų suma – 48 tūkst. eurų, vidutinė metinė grąža – 8 proc.). Jeigu jis investuoti pradėtų būdamas 45-erių ir mokėtų tą pačią 100 eurų įmoką per mėnesį, bendrai sukaupta suma išėjimo į pensiją dieną galėtų siekti 55 tūkst. eurų (bendra įmokų suma – 24 tūkst. eurų, vidutinė metinė grąža – 8 proc.).
„Šių metų rugpjūčio mėn. duomenimis, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 596 eurai – t. y. sudarė 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Valstybinė pensija auga, tačiau gana lėtai, todėl tikėtis, kad ji staiga smarkiai pakils, neverta. Investuodami į visas tris pensijų pakopas susikursite galimybę senatvėje gauti 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų, kas ir rekomenduojama oriai senatvei Lietuvoje“, – sako L.Načajienė.
„Luminor investicijų valdymas“ atstovė pabrėžia, kad rūpintis savo finansine ateitimi, pensijos kaupimu ir aktyviai dalyvauti finansiniuose sprendimuose būtina, ypač jei esate jauno amžiaus. Anot jos, nors senatvė ir gali atrodyti esanti labai toli, vis dėlto, roges žiemai verčiau pradėti ruošti vasarą.
