„Yra indeksavimo koeficientas – 1,0763, iš kurio dauginama pensija“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.
Pagal naujausias centrinio banko prognozes, kitąmet infliacija sieks 2,4 proc., tačiau ekonomistas Romas Lazutka pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus pirkinių krepšelio kainos pokyčiai gali skirtis.
„Pensininkų krepšelyje daugiausia maistas, vaistai, sunku pasakyti, kokia bus būtent tų prekių infliacija. Be to, numatomas šilumos, elektros energijos kainų augimas“, – BNS sakė R.Lazutka.
Nuo sausio elektros ir dujų kaina buitiniams vartotojams augs apie 15 proc.
Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė Aldona Marija Gedvilienė nuogąstauja, kad kainų kilimas neleis pajusti pensijų augimo.
„Pridės kelis eurus, o nuėjus į parduotuvę išleisi dvigubai daugiau. Kokia iš to nauda...“, – svarstė ji.
Senatvės pensijas gauna apie 590 tūkst. gyventojų.
Pensininkams, gaunantiems mažesnes nei 233 eurų išmokos, dar numatomos priemokos, jos sieks apie 20 eurų. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sako, kad būtent ši priemonė labiausiai padės skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams.
„Silpniausioms gyventojų grupėms išplėtojamos kitos socialinės paramos formos, tad 2019 metais skurdžiau gyvenančių pensininkų padėtis pagerės“, – BNS sakė jis.
Vidutinė senatvės pensija 2019 metais bus 343 eurai, spalį ji buvo (2018 metų spalį – 319 eurų), o turint būtinąjį darbo stažą – 363 eurai (337 eurai).
Europos Komisija šiemet paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis sudaro per 37 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Nuo 2018 metų pensijos Lietuvoje automatiškai indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą.
