Senatvės pensija Lietuvoje negali būti apskaičiuojama nuo didesnių pajamų nei 2380 eurų. Anksčiau šios lubos buvo dar žemesnės.
Tai reiškia, kad už tokį arba didesnį atlyginimą 38 metus dirbęs žmogus negalėtų gauti didesnės nei 613 eurų pensijos, jei ji būtų mokama šiemet. Nes dabar galioja pensijų lubos minėtomis sąlygomis.
Išmokų ribojimas nuo pat pradžių „Sodros“ sistemoje buvo įdiegtas kaip solidarumo priemonė.
Tačiau panaikinus „Sodros“ senatvės pensijų lubas, asmuo 38 metus dirbęs, pavyzdžiui, už 10 draudžiamų pajamų dydžių (4760 eurų), vietoje 613 eurų jau galėtų tikėtis 1062 eurų dydžio pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė aiškina, kad pensijų didėjimas daugiau uždirbusiems žmonės atrodytų ir teisingas, ir patrauklus.
„Prieš nuimant pensijų išmokų lubas, būtina įvertinti, kaip tai paveiks ilgalaikius „Sodros“ įsipareigojimus, nes sistema smarkiai padidėjusias pensijas turėtų mokėti ištisus dešimtmečius. Statistinis pensijos gavėjas pensiją gauna daugiau kaip 20 metų“, – teigia E.Radišauskienė.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte numatyta pensijų išmokų lubų įvertinti iki 2018 m. pabaigos.
Dabar gauna ir 1000 eurų pensiją
Lietuvoje, nepaisant lubų, atsiranda ir 1000 eurų bei dar didesnes pensijas gaunančių žmonių. Maždaug trisdešimt pensininkų gali pasigirti atsidūrę trijų nulių zonoje.
Vienas Latvijos gyventojas per mėnesį gauna 19 tūkstančių eurų pensiją.
„Sodros“ Pensijų skyriaus vedėja Jovita Litvaitienė paaiškino, kad tokio dydžio pensijas lemia trys veiksniai – ypač ilgas darbo stažas, aukštos pajamos (ne mažiau nei 4 draudžiamosios pajamos) ir pensijos atidėjimas vėlesniam amžiui – paprastai turi būti visi faktoriai. Pensijos atidėjimo principas yra priešingas išankstinei pensijai – žmogus gali iki penkerių metų atidėti pensijos gavimą ir tuomet vėliau už kiekvienus metus pensija didinama 8 proc.
15min jau rašė, kad lietuviai nė iš tolo negali lygintis su latviais pagal pensijų dydžių rekordus. Vienas Latvijos gyventojas per mėnesį gauna 19 tūkstančių eurų pensiją, antroje vietoje – 6600 eurų dydžio pensija, trečioje – 6500 eurų. Tokio dydžio pensijos Latvijoje galimos dėl netaikomų pensijų lubų.
Tikisi pritraukti didesnes įmokas
Šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius, kurių pensijos atsirėmė į lubas, yra nedidelis – apie 4500 asmenų. Taigi panaikinus lubas, jų gaunamos pensijos išaugtų. Iš viso senatvės ir netekto darbingumo išmokas gauna 800 tūkstančių gyventojų.
„Atsisakius pensijų lubų didelių pajamų gavėjams atsirastų daugiau paskatų mokėti socialinio draudimo įmokas“, – tikina E.Radišauskienė.
Pasak viceministrės, išmokų ribojimas nuo pat pradžių „Sodros“ sistemoje buvo įdiegtas kaip solidarumo priemonė – apribotos maksimalios pensijos leidžia didinti mažesnes išmokas. Tačiau tai neskatina didesnes pajamas gaunančių gyventojų mokėti mokesčių „Sodrai“.
Tiesa, įmokas į „Sodrą“ padidinti ketinama ir ne draudėjų noru – Vyriausybės priemonių plane numatytas „Sodros“ įmokų mokėjimo išimčių įvertinimas. Tad gali būti peržiūrėtos lengvatos, kurias turi ūkininkai, smulkusis verslas.
„Sodros“ išlaidos padidėtų
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka patikina, kad dar nėra aišku, ar apskritai kas keisis – tai paaiškės po planuojamo įvertinimo.
„Tai reikalautų didesnių „Sodros“ išlaidų. Be to, tai susiję su dažnai minimomis ir siūlomomis įmokų lubomis. Reikia apsispręsti, kurios lubos, ir įvertinti finansines pasekmes“, – teigia R.Lazutka.
Anot jo, logiškas būtų įmokų ir išmokų susiejimas tarpusavyje.
„Esant išmokų luboms, bet nesant įmokų luboms tarp jų labai iškreipiamas ryšys. Suprantamas ir perskirstymo poreikis mažai uždirbančių žmonių naudai“, – sako R.Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė taip pat akcentavo, kad svarstant galimybę panaikinti „Sodros“ pensijų lubas ir yra numatyta atlikti įvairiapusį šio pasiūlymo vertinimą.
Pensijas didins kasmet
Šiemet sausį įsigaliojo pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį kasmet nuo sausio mėnesio pensijos bus indeksuojamos automatiškai, atsižvelgiant į šalies darbo fondo pokytį per 7 metus. Bus vertinami 3 praėję, einamieji metai, ir ateinančių 3 metų prognozė.
„Atsižvelgiant į ekonomikos pokyčius, vidutinė pensija per 4 metus dėl taikomo indeksavimo padidės 27,5 proc. Toks siekis grindžiamas dabartinėmis ekonomikos augimo tendencijomis – darant prielaidą, kad šalies darbo užmokesčio fondas augs panašiais tempais“, – teigia E.Radišauskienė.
Ji vertina, kad pensijoms kasmet augant po 6 proc., 2020 m. vidutinė išmoka bus ne mažesnė nei 325 eurai, pernai gruodį vidutinė pensija siekė 255 eurus.
Vertins ir dvigubas pensijas
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta įvertinti valstybinių pensijų sistemą ir pateikti siūlymus, kaip ją tobulinti.
Šiuo metu už savo paties sumokėtas įmokas asmenys iš „Sodros“ biudžeto gali gauti tik senatvės arba netekto darbingumo pensiją – vieną iš jų. Kai kuriais įstatymo numatytais atvejais jie papildomai gali gauti pensijas už mirusių artimųjų mokėtas įmokas. Fiksuoto dydžio našlių pensija šiuo metu siekia 21 eurą, našlaičių pensija skiriama neįgaliems iš vaikystės arba besimokantiems asmenims iki 24 metų – vidutiniškai sudaro 104 eurus.
Papildomos valstybės pensijos gali būti skiriamos iš biudžeto už atliktą tarnybą, nuopelnus valstybei ar kaip kompensacija nukentėjusiems asmenims.
