Pensijų kaupimo pertvarka sudėliota taip, kad patiems gyventojams nieko nereikėtų daryti, nebent jie norėtų atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime, ar patys pasirinkti bendrovę ir fondą, kuriame kauptų pensijai.
Seime reformą palaikė 76 parlamentarai, prieš balsavo 5, o susilaikė – 8.
„Reformą kritikuoja pensijų fondai, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ją taip pat kritikuoja ir jų politiniai oponentai, jei taip galima pavadinti, kairieji politikai, kurie sako atstovauja mažiausiai uždirbantiems, tai gal reforma vis dėl to taikli. Mes žadėjome du dalykus – sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas, taip pat žadėjome išlaisvinti valstybinį socialinį draudimą nuo prievolės finansuoti privačius pensijų fondus“, – kvietė reformą palaikyti Tomas Tomilinas.
Aušrinė Armonaitė turėjo kitą nuomonę.
„Nuskambėjo tarsi ir geros intencijos, kad žmonės savarankiškai galvotų apie senatvę ir kauptų, tai tezei aš pritariu, bet man atrodo, kad šitas įstatymo projektas nepasieks tų tikslų. Neaišku, kaip žmonėms, dirbantiems nuo ryto iki vakaro, ši reforma pasitarnaus, ar jie nebus pasmerkti skurdui tada, kai išeis į pensiją“, – abejojo A.Armonaitė.
„Čia pagaliau vyksta tai, kas turėjo įvykti 2002 m. bet neįvyko, turėjo įvykti 2012 m., bet neįvyko, – antrosios pakopos pavertimas pensijų sistema ir privačia pensijų sistema. Šitie žingsniai yra esminiai“, – rėžė S.Jakeliūnas, pabrėždamas, kad „Sodra“ buvo paversta privataus kaupimo sistema. Jis patikino, kad senatvėje iš valstybinių anuitetų gyventojai galės tikėtis didesnių išmokų.
Gintarė Skaistė vertino, kad Vyriausybė nori sumažinti mokesčius, bet nenori to „daryti savo sąskaita“.
„Ką žmogus pervesdavo į „Sodrą“, o „Sodra“ – į pensijų fondus, tai dabar žmogus pats perveda 2 proc. į pensijų fondus. Nematau jokio skirtumo iš šio pakeitimo“, – abejojo G.Skaistė. Ji teigia nesuprantanti prasmės sistemos sujaukimo, nes rezultatas liks tas pats.
„Dėl ko balsuosiu prieš – tai automatinis įtraukimas. Daug kalbama, kad „Sodra“ šitam biznyje nedalyvaus, bet paliekamos visos pareigos aptarnauti „Sodrai“ biznį būtent vieną – pensinį kaupimą“, – piktinosi ir Algirdas Sysas.
A.Sysas siūlė pensijų fondų įmokoms taikyti grindis ties minimaliu darbo užmokesčiu – kitu atveju mažesnį uždarbį gaunantieji nesąžiningai naudotųsi valstybės paskata.
„Jeigu mes tvarkome sistemą ir tikrai norime, kad individuali pensija būtų didesnė, tai tada turi būti ir įmoka, ir riba, nuo kurios mokama. Kitu atveju tai yra žaidimas, o ne kaupimas“, – kritikavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tam pritarė ir valdantieji, tačiau žadėjo tą taisyti rudenį. Todėl A.Syso pataisa nebuvo priimta.
„Iš esmės grindų principas kaupimui nebūtų taikomas. Mes tą problemą spręsime šiek tiek vėliau, kai turėsime daugiau laiko. Reikėtų numatyti išimtis. Gerai, kad mes priiminėjame mokestinius įstatymus pusę metų iki jų įsigaliojimo ir kai dar turėsime laiko klausimams peržiūrėti“, – paaiškino T.Tomilinas.
Kaip bus kaupiama
Visi jaunesni nei 40 metų asmenys bus automatiškai įtraukti į šią sistemą, jiems nuo atlyginimo bus nurašomi 3 procentai (prieš mokesčius), kurie bus kaupiami pensijų fonde. Jei dalyvis pats nepasirinks fondo, fondas jam bus parinktas.
Valstybė už dalyvavimą į fondus kas mėnesį perves 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo prieš dvejus metus, priedą.
Palikta galimybė kaupimo pensijai atsisakyti – dėl to reikės nuo kitų metų pradžios per pusmetį kreiptis raštu. Tačiau po trejų metų tą reikės kartoti vėl – dalyviai į kaupimą bus sugrąžinami kas trejus metus, kol jiems sueis 40 metų, kadangi kuo pensijų fondo dalyvis jaunesnis, tuo palankiau jam kaupti senatvei privačiai.
Dirbantieji, kurie jau dabar kaupia pensijų fonduose, papildomos naštos nepajus, kadangi mokesčių reformos metu jų apmokestinimas sumažės ta pačia dalimi, kurią jie galės skirti kaupimui. Atlyginimai dėl kaupimo galėtų sumažėti tik daug uždirbantiems asmenims, kurie iki tol sistemoje nedalyvavo.
Buvusi pensijų reforma, pagrįsta „Sodros“ įmokomis į pensijų fondus, panaikinta. Valstybė atsisakė pažado nuo 2020 m. į pensijų fondus pervesti 3,5 proc. atlyginimo siekiančias sumas (3,5+2+2 proc. modelis).
Šiuo metu „Sodra“ į antros pakopos pensijų fondus perveda apie 150 mln. eurų per metus, šių pinigų negauna dabartiniai senatvės pensininkai, šia dalimi mažėja ir būsimos pačių dirbančiųjų senatvės pensijos. Įgyvendinus reformą dirbančiųjų senatvės pensijos dėl papildomo kaupimo nebenukentėtų.
Fondai keisis
Gyventojai kaups kitokiuose fonduose nei šiuo metu. Nereikės patiems rinkti – akcijų ar obligacijų fonde kaupti. Kadangi įgyvendinus gyvenimo ciklo fondų koncepciją fondai patys keisis automatiškai, sekdami dalyvių amžių.
Seimas apribojo ir pensijų fondų apetitą – jų atskaitymai, šiuo metu siekiantys 1 proc. nuo turto per metus, bus mažinami per trejus metus iki 0,5 proc. sukaupto turto per metus.
Asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.
Naujiems dalyviams ar tiems, kurie iki šiol papildomai į fondus neprisidėjo, 3 proc. atlyginimo įmoka bus pritaikyta neiškart – per penkerius metus palaipsniui.
Vyriausybė dar pristatydama reformą pripažino, kad nekaupiantieji savarankiškai po kelių dešimtmečių gaus vis mažėjančias pensijas, lyginant su buvusiu atlyginimu. Šiuo metu senatvės pensija sudaro apie 42 proc. atlyginimo, ateityje be kaupimo ji siektų 34 proc.
Privačią pensiją išmokės irgi „Sodra“
Pensijų fondų dalyviai, kai išeis į pensiją, taip pat neturės itin daug pasirinkimų. Jei nenorės sukauptų lėšų naudoti – jie gali jas palikti fonde, tačiau jei norės gauti papildomą pensiją, reikės rinktis išmokas.
Jei sukaupta suma fonde nesieks 10 tūkst. eurų, senatvėje šiuos pinigus jie pasiimtų periodinėmis išmokomis, kol jų neliktų.
Jei turtas viršys 10 tūkstančių eurų – bus privalu įsigyti „Sodros“ ar jos kontroliuojamos įstaigos siūlomą anuitetą – kasmėnesinę išmoką.
Gyvybės draudimo įmonės itin priešinosi valstybinio anuitetų monopolio įtvirtinimui – šiuo metu trys privačios bendrovės teikia tokią paslaugą. Argumentuojama, kad valstybinis monopolis prieštarautų Konstitucijai ir konkurencijai.
Tik tie pensijų fondų dalyviai, kurių turtas viršys 60 tūkst. eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 tūkst. eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
