Nuo 2007-ųjų liepos, kai pensijų fondams buvo nustatyta pareiga pasirinkti lyginamuosius indeksus, iki 2009 metų pabaigos tik 8 iš 28 antros pakopos fondų investicijų grąža pranoko pasirinktus indeksus, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Šis rodiklis pensijų fondų dalyviams yra labai iškalbingas ir parodo, kaip valdytojui sekasi dirbti toje rinkoje, kurioje jis investuoja. Lyginamuosius indeksus pasirenka pats valdytojas, tad darau prielaidą, kad savęs jie nenuskriaudžia“, – sakė advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ asocijuotoji partnerė Vilija Nausėdaitė, anksčiau vadovavusi Vertybinių popierių komisijai (VPK).
Pasak jos, investuotojai jau gali atsižvelgti į šį rodiklį, kadangi praėjęs laikotarpis apėmė ir rinkos pakilimą, ir nuosmukį, todėl atsitiktinių valdytojų sprendimų įtaka mažėja.
„Lyginamųjų indeksų nereikėtų suabsoliutinti, indeksai nėra vienodi, todėl grąžos atitikimą jiems gali lemti pasirinkto indekso sudėtis – jei akcijų svoris yra didelis, 2009 metais aplenkti lyginamąjį indeksą fondui buvo sunki“, – teigia VPK vyriausiasis specialistas Valdas Sejavičius.
Didžiausius neatitikimus, palyginti su lyginamaisiais indeksais, rodo „Finastos racionalios rizikos“ ir „Avivos europensijos ekstra“ pensijų fondai – jų vienetų vertės lyginamojo laikotarpio pabaigoje yra atitinkamai 43,7 proc. ir 25 proc. mažesnės, nei būtų gauta investavus į pasirinktus indeksus.
Geriausius, palyginti su lyginamaisiais indeksais, rezultatus parodę „MP Pension Funds Baltic“ fondai rinkoje yra „jauniausi“ – jie investuotojams nuo įkūrimo pradžios 2007-ųjų rugsėjį užtikrino 29–59 proc. didesnę grąžą, nei davė lyginamieji indeksai, mat per rinkų nuosmukį 2008 metais didelę dalį fondo lėšų laikė indeliais ar grynaisiais.
