1,31 milijono gyventojų po pensijų reformos liko pensijų fonduose ir toliau kaupia senatvei. Dalyvių skaičius yra netgi didesnis nei prieš metus – palyginimui, pernai I ketv. pabaigoje buvo 1,295 milijono pensijų fondų dalyvių.
Vis tik nuo metų pradžios pensijų fondų dalyvių skaičius šiek tiek sumažėjo – 7391 asmeniu, arba 0,6 procento. Pirmąjį pusmetį egzistuoja galimybė nutraukti kaupimą ir sugrąžinti sumokėtas įmokas į „Sodrą“, tačiau į pensijų fondus automatiškai įtraukiami jaunesni nei 40 metų asmenys su galimybe kaupimo atsisakyti.
Būsimų pensininkų sukauptas turtas I ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinius 3,37 milijardo eurų, tai 14,8 proc. daugiau nei prieš metus – fonduose kaupiamą turtą didino naujos įmokos ir investicijų grąža, rodo Lietuvos banko duomenys. Vienam dalyviui tenka vidutinė 2575 eurų suma.
Uždirbo visi fondai
Nuo metų pradžios iki kovo pabaigos visi pensijų fondai užfiksavo 6,66 procento vidutinį prieaugį. Geriausiai sekėsi į akcijas investuojantiems rizikingiausiems fondams – jų grąžos siekė 12,11 proc. per tris mėnesius. Kukliausiai uždirbo konservatyviai investavę fondai – vidutiniškai 0,49 proc. Kaip dažnai įspėja finansų rinkos ekspertai, teigiami praeities rezultatai nieko negarantuoja ateityje – rinkos, ir atitinkamai fondų grąža, gali ir kilti, ir kristi.
Po pensijų reformos Lietuvoje vienu metu veikia rekordinis pensijų fondų skaičius – šalia 20 ankstesnių pensijų fondų, kurie bus panaikinti, sukurta 40 naujų vadinamųjų gyvenimo ciklo fondų – jie perims valdyti pensijų dalyvių turtą ir automatiškai mažins riziką dalyviams senstant.
Naujieji GCF pensijų fondai uždirbo vidutinę 9,37 proc. grąžą, tačiau juose dar kaupė nedidelė dalis dalyvių.
Įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai, visos pensijų kaupimo bendrovės per pirmąjį šių metų pusmetį turi perkelti savo klientus į gyvenimo ciklo pensijų fondus, tačiau iki šiol iš 5 bendrovių tą padarė tik „INVL Asset Management“.
Nuo šių metų į pensijų fondus pervedamos pačių dalyvių lėšos, nuskaičiuotos nuo atlyginimo. Valstybė kaupiantiesiems skiria paskatą – 16,4 Eur per mėnesį.
„Šių metų pradžia išskirtinė tuo, kad kartu veikia ir senieji pensijų fondai, ir naujai įsteigti gyvenimo ciklo fondai. Iki metų vidurio visas pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas bus perkeltas į gyvenimo ciklo pensijų fondus pagal dalyvių metus, o senieji kaupimo fondai nustos veikę. Kaupiant pagal gyvenimo ciklo principą bus optimizuotas gyventojų uždarbis, kurį jie galėtų prarasti pasirinkę pernelyg rizikingą ar konservatyvų pensijų fondą“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.
Iš viso GCF fonduose šiuo metu valdomi 572,5 mln. eurų, o fonduose, kurie vėliau bus likviduoti – 2,8 milijardo eurų. Gyvenimo ciklo fondai užtikrina, kad dalyviams parenkama jų amžiui atitinkama rizika, todėl nereikės rūpintis, kokį pensijų fondą pasirinkti ar kada ji keisti.
Nuo šių metų pradžios pensijų fondai sumažino taikomus atskaitymus, ir jie siekia 0,8 proc. turto per metus. Per artimiausius trejus metus fondų turto valdymo mokesčiai sumažės iki 0,5 proc., įpareigojama įstatymu.
Didžiausia grąža I ketvirtį – SEB banko fonduose
Pirmąjį ketvirtį pensijų fondų grąžos palyginimas gali būti nekorektiškas – dauguma bendrovių dar neperkėlė dalyvių į GCF.
Pačią didžiausią grąža pirmąjį ketvirtį pademonstravo naujas“ „SEB 1975–1981 metų tikslinės grupės pensijų kaupimo fondas“, kurio grąža siekė 13,88 proc., tačiau jame kol kas tekaupė 1847 dalyviai.
Į akcijas investuojantis „senasis“ fondas „SEB pensija 3“ uždirbo 12,9 proc. grąžą, tai antras geriausias rezultatas.
Per 10 metų laikotarpį į akcijas investavę fondai demonstravo vidutinę 9,66 proc. grąžą per metus, o saugiai pinigus laikantys fondai – 2,46 proc. per metus, rodo Lietuvos banko duomenys.
