LIPFA skelbia, kad Lietuvos gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas II ir III pakopos pensijų fonduose toliau auga. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) rugsėjo pabaigoje siekė 3,5 mlrd. eurų.
Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios, investicinė grąža siekia 71 proc., o 2024 m. vidutinė visų pensijų fondų grąža yra 11,5 proc.
Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai šiemet augo. Nuo šių metų pradžios daugiausiai (13,7 proc.) ūgtelėjo jauniausių (22-28 metų amžiaus) kaupiančiųjų fondų grupė. Tačiau net ir pats konservatyviausias Turto išsaugojimo fondas demonstruoja 5,3 proc. augimą, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija.
Didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. Daugiau nei 13 proc. augimą nuo metų pradžios stebimas keturiose jauniausiose amžiaus grupėse: 22-28 m., 29-35 m., 36-42 m. ir 43-49 metų. Dviženklį augimą (11,1 proc.) demonstravo ir 50-56 m. amžiaus kaupiančiųjų grupė.
LIPFA valdybos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad diskusijos dėl to, kokia turėtų būti pensijų sistema – sveikintinas dalykas, bet laikas pasirinktas netinkamas – rinkimų metu. Šiuo metu politikai svarsto, kiek ir kokiais atvejais reikėtų leisti iš II pakopos pensijų fondų išsiimti lėšų, nes Konstitucinis Teismas pripažino, kad nesudaryta galimybė pasiimti pinigus net esant itin rimtoms priežastims, pažeidžia Konstituciją.
„Matome ir girdime, kad politikų pasisakymai populistiniai, bet tikime, kad pasibaigus šiam laikotarpiui diskusijos bus racionalios. Vertiname teigiamai tai, kad Seime – keletas krypčių, pasitelkiami akademikai. Tikime, kad į jų pateiktas įžvalgas dėl galimų pokyčių, – bus atsižvelgiama. Bet kuriuo atveju, kad ir kaip norėtume sistemą tobulinti, pagrindinis tikslas – Lietuvos gyventojas. Siekiama, kad jo gaunama pensija sudarytų 70 – 80 proc. pajamų nuo atlyginimo: jei šiandien gauna 1300 eurų, tai rytoj, kai gaus savo pirmąją pensiją – ji turėtų siekti 1000 eurų. Šiai dienai iš „Sodros“ gaunama apie 400 eurų, kaip gauti papildomai tiek – yra keletas šaltinių: „Sodra“, II ir III pakopos, kurios turėtų užtikrinti orų gyvenimą“, – sakė T. Gudaitis.
Jis teigė norintis, kad gyventojai labiau kauptų ir III pakopoje, kad prie pensijų kaupimo prisidėtų ir darbdaviai: „Raginčiau įsivertinti, kiek yra kaupiama, nes mokestinė paskata bus panaikinama nuo 2025-ųjų. Tad, jeigu matoma, kad pensijai reikia kaupti papildomai – reiktų tai padaryti šiemet, kol mokestinė lengvata galioja, ja tuomet bus galima pasinaudoti dar dešimt metų“.
Padėjo tvirtą pagrindą
„Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Tomas Bakutis sakė, kad pirmasis šių metų ketvirtis padėjo tvirtą pagrindą geram šių metų rezultatui: judėjimas pasaulio akcijų rinkose, kai bendra uždirbta grąža viršijo 10 proc. – šį rezultatą papildė.
„Tad, jeigu bandytumėm įvardinti pagrindines priežastis, kas tai lėmė, kaip vieną jų būtų galima paminėti dirbtinio intelekto temą – tai buvo tarsi ašis, aplink kurią sukosi ir investuotojų lūkesčiai, daug vilčių buvo dedama į šios technologijos vystymą ir taikymą“, – kalbėjo T.Bakutis.
Kitas svarbus aspektas, svarstė jis, tai, kad buvo stebimi ypač geri JAV įmonių rezultatai. T.Bakutis taip pat išskyrė lūkestį, kad bus mažinamos palūkanų normos, kas ir nutikę šių metų trečiąjį ketvirtį.
„Tai skatino investuotojus teikti akcijas ir auginti akcijų vertę. Jeigu pabandytume pasižiūrėti, kokie regionai ir kiti veiksniai lėmė akcijų prieaugį šiais metais, tai galima būtų išskirti, kad pasaulio akcijas į viršų tempė JAV akcijų rinka, šios rinkos grąža nuo metų pradžios siekė beveik 20 proc. , po jų sekė besivystančios rinkos, na ir Europos, Japonijos akcijos taip pat uždirbo netoli 10 procentų siekiančią grąžą“, – pažymėjo jis.
Tiesa, analitikai metų pradžioje nemažai vilčių dėjo į Europos akcijas, tačiau vis tik Europos rinkai susiduriant su lėtesniu ekonomikos augimu, T.Bakutis pastebėjo, kad lyderio poziciją išlaiko JAV akcijų rinka. Kaip vieną svarbų veiksnį jis taip pat išskyrė „didžiojo septyneto“ akcijas, kurias sudaro žinomos įmonės kaip „Nvidia“, „Google“, „Microsoft“. Šios įmonės, anot T.Bakučio, esą taip pat padarė reikšmingą įtaką bendram pasaulio akcijų rinkų augimui.
Didesnis rizikos apetitas išliko
„Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas pastebėjo, kad „didesnis rizikos apetitas išliko obligacijų rinkoje“.
„Europos bendras obligacijų indeksas, įtraukiant tiek vyriausybių, tiek įmonių obligacijas – demonstravo puikius rezultatus, ir nuo metų pradžios kilo nuo beveik 3 proc. iki 7 proc. Geriausius rezultatus toliau fiksavo besivystančių rinkų obligacijos, tačiau taip pat puikiai atrodė ir Europos obligacijos, ypač valstybinės. Taip pat ir aukšto pajamingumo obligacijos, o tai indikuoja, jog rinkos dalyviai toliau tikisi, kad įvyksiąs minkšto nusileidimo scenarijus. Centrinių bankų pradėtas palūkanų normų mažinimo ciklas turėjo teigiamą įtaką ne tik akcijų rinkai, bet ir obligacijoms, jos augo kartu su akcijomis. Po tam tikro laiko tai jau turėjo teigiamą koreliaciją, nes rinkos dalyviai tiesiog juto didesnį tikėjimą, jog centriniams bankams pavyks, neaukojant ekonomikos augimo sumažinti palūkanų normas, suvaldyti infliaciją“, – kalbėjo J.Daujotas.
Tačiau rugpjūčio mėnesį, kai, anot J.Daujoto, buvo didesnės turbulencijos akcijų rinkoje dėl Japonijos (prekyba pasaulio biržose rugpjūčio mėnesį prasidėjo panika Japonijoje, kur indeksas „Nikkei 225“, kuris vertina vidutinę akcijų rinkos kainą, skaičiuojamą kartą per dieną, nukrito 12,4 proc., – aut.past.) ir šiokios tokios baimės dėl recesijos, – obligacijos buvo atsparios ir pirmąsias dvi minimo mėnesio savaitės atliko savo funkciją kaip portfelio apsauga ir išlaikė nuoseklų augimą“, – geromis žiniomis dalinosi J.Daujotas.
Jis prognozavo, kad „gera pagauta banga“ gali tęstis ir paskutiniojo ketvirčio metu – ši turto klasė esą išlieka itin aktuali sukuriant atsparesnius pensijų fondų portfelius.
III pakopos fondų grąža aplenkė II pakopą
Trečios pensijų pakopos investavimo rezultatai trečiąjį ketvirtį kiek netikėtai aplenkė antros pakopos rezultatus: jei vidutinė visų II pakopos pensijų fondų grąža šiemet siekia 11,5 proc., tai III pakopos bendras svertinis vidurkis sausio-rugsėjo mėnesiais yra 11,9 proc. Bendra juose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje pasiekė 368 mln. eurų.
Pelningiausi šiemet yra didesnės akcijų dalies P3P fondai (+16,1 proc.), mišraus investavimo (+9,5 proc.) ir mažesnės rizikos (+4,7 proc.) fondai.
Lietuvos bankas primena, kad šalyje veikia trijų pakopų pensijų kaupimo sistema.
- I pakopa – valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pensija.
- II pakopos pensijų fondai – tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti. Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galima atsiimti tik sulaukus pensinio amžiaus.
- Kaupimas III pakopos pensijų fonduose – tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys. Įmokos mokamos savarankiškai ir tam galima skirti norimą sumą.
Pagrindinis tiek II, tiek III pakopos pensijų fondų tikslas – sukaupti lėšų pensijai, bet šie fondai skiriasi įmokų mokėjimo būdais, mokesčių dydžiu ir įvairove, investicijų rizikos valdymo principais, išmokų mokėjimo tvarka ir pan.
Lietuvos bankas (LB) skelbia, kad praėjusiais metais Lietuvos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą, didėjo sukaupto turto suma antrojoje ir trečioje pakopose. 2023 m. vidutinis fondų verčių spartus augimas viršijo reikšmingą 2022 m. nuosmukį.
II pakopa – kaupiančiųjų skaičius praėjusiais metais padidėjo
2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Šiuose fonduose pensijai kaupė daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių (iš jų beveik 0,8 mln. kaupia aktyviai). Kaupiančiųjų skaičius, palyginti su 2022 m., padidėjo 0,7 proc., arba beveik 10 tūkst. dalyvių.
2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 21 III pakopos pensijų kaupimo fondas, juos valdė 5 valdymo įmonės.
Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per metus padidėjo 32 proc. ir apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 293,9 mln. Eur. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius praėjusiais metais padidėjo 23,45 proc. – iki 118 tūkst. dalyvių.
Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondo vieneto vertės pokytis sudarė 12,5 proc. Didžiausią teigiamą vieneto vertės pokytį turėjo į akcijas investavę pensijų fondai.
Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė apie 13 proc., arba daugiau nei 39 mln. Eur viso III pakopos pensijų fondų turto. Didžiausia dalis investicijų Lietuvoje buvo nukreipta į vyriausybės vertybinius popierius (39 proc., arba beveik 15 mln. Eur).
Kaip ir II pakopos pensijų fondų atveju, nuo metų pradžios visos III pakopos pensijų fondų vieneto vertės taip pat padidėjo, bendras svertinis pokytis sudaro 12,50 proc. Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai – 14,55 proc., mišraus investavimo pensijų fondai – 10,52 proc., ir obligacijų pensijų fondai – 6,85 proc.
