Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pensijų kaupimas: į kokias šalis lygiuojamės?

Įgyvendinama pensijų reforma atnešė svarbių pokyčių daugeliui dirbančių gyventojų, ypač jaunesnio amžiaus dirbantiesiems, kurie iki metų pradžios nedalyvavo pensijų kaupimo sistemoje. Įsigaliojus Seimo priimtam Pensijų kaupimo įstatymui, kiekvienas sistemoje nedalyvavęs dirbantis gyventojas iki 40 metų buvo automatiškai įtrauktas į šią sistemą, o jo įmokas nuo liepos administruos vienas iš penkių atsitiktine tvarka parinktų pensijų fondų valdytojų.
Danija
Kopenhaga, Danija / 123rf.com nuotr.

Nors naujovė sukėlė diskusijų, pasižvalgius po kitas Europos šalis panašu, kad būtent tokia privalomo dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje tvarka taikoma ne vienoje išsivysčiusioje valstybėje, į kurias lygiuojamės ir į kurių geriau apsirūpinusius pensininkus kol kas galime žvelgti tik su pavydu.

„Valstybė labai aiškiai leidžia suprasti, kad vyraujant dabartinėms visuomenės senėjimo tendencijoms, ji nebus pajėgi piliečiams užtikrinti orios senatvės. Šiuo metu pensijos siekia vos apie trečdalį gauto atlyginimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad per kelis dešimtmečius ši dalis mažės iki penktadalio. Todėl visuomenei siunčiama žinia: privalome patys prisidėti prie kaupimo savo ateičiai. Tai yra tapę savaime suprantamu dalyku išsivysčiusiose šalyse, iš kurių galima ir verta pasimokyti“, − kalba bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Dirbančiuosius įpareigoja kaupti

Viena tokių šalių – Danija. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, senatvės pensija šioje šalyje siekia apie 80 proc. iki jos gauto atlyginimo. Danijos pensijų sistemą sudaro trys dalys: valstybinė pensija, darbdavių ir paties gyventojo kaupiamos lėšos, atitinkančios ir Lietuvoje veikiančią trečiąją pensijų kaupimo pakopą.

Dalyvavimas antrojoje pensijų kaupimo pakopoje Danijoje yra privalomas 16–65 metų dirbantiesiems, dirbantiems daugiau negu 9 valandas per savaitę. Lėšos pensijai kaupiamos dirbančiųjų ir darbdavio įmokomis. Pastarosios sudaro du trečdalius kaupimui skirtų lėšų.

Dar vienoje valstybėje, kuri dažnai laikoma gerovės ekonomikos pavyzdžiu, dirbantieji taip pat įpareigoti kaupti lėšas antrojoje pensijų pakopoje. Švedijoje privačiai kaupiama papildoma pensijos dalis siekia 2,5 proc. dirbančiojo darbo užmokesčio, o kaupiantieji gali rinktis lėšas pervesti į vieną iš 800 šioje šalyje veikiančių pensijų fondų.

„Švedija garsėja bene didžiausiais gyventojų pajamų mokesčiais pasaulyje, tačiau tai dirbantiesiems suteikia garantiją, kad išėję į pensiją jie gaus kokybiškai gyventi leidžiančias išmokas. Iš trijų pensijų pakopų gaunama pensija Švedijoje sudaro apie 70 proc. buvusio darbo užmokesčio“, − komentuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Dalyvauti antros pakopos kaupimo sistemoje pensijai privalo ir Šveicarijos dirbantieji. Privalomą dalį, apskaičiuojamą nuo atlyginimo, į kaupimo fondą kiekvieną mėnesį perveda ir darbuotojas, ir darbdavys. Metams bėgant ir artėjant pensiniam amžiui, kaupti skiriama dalis vis didėja. Kol sistemos dalyviui yra 25-eri–34-eri metai, kaupiamai pensijai jis ir jo darbdavys skiria po 3,5 proc. atlyginimo. Likus 10 metų iki pensijos, ši dalis pasiekia 18 proc., iš kurių pusę sumos skiria darbdavys, kitą pusę – darbuotojas.

Vienos turtingiausių Europos valstybių Šveicarijos pensijų sistema sukurta taip, kad pensininkai gautų bent 60 proc. buvusio atlyginimo. „Vis dėlto, jei net ir itin pasiturinčios šalys apsiribotų tik valstybės mokamomis pirmosios pakopos pensijomis, vien jų nepakaktų oriai gyventojų senatvei. Privalomas kaupimas antros pensijų pakopos fonduose yra ne vienoje išsivysčiusioje valstybėje paplitusi praktika. Šis disciplinuotas ir labai tikslingas kaupimas leidžia susikurti finansiškai saugesnę ateitį, o svarbiausia – skatina pačius gyventojus už ją prisiimti atsakomybę“, − teigia „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.

Neapsiribojama privalomu dalyvavimu

Daugelyje minimų valstybių visuomenė ir verslas į pensijų kaupimą yra įsitraukę gerokai daugiau negu reikalaujama pagal įstatymus. Pavyzdžiui, daugiau negu 90 proc. Danijos dirbančiųjų kaupia papildomai. Tai paprastai būna numatyta kolektyvinėse darbo sutartyse ir tiek darbdavys, tiek darbuotojas prisideda prie pensijos kaupimo 12–18 proc. atlyginimo siekiančiomis įmokomis.

Panaši padėtis Nyderlanduose, kur pensininkai sudaro vieną labiausiai pasiturinčių socialinių grupių. EBPO duomenimis, šioje šalyje pensininkai gauna daugiau negu 100 proc. buvusio darbo užmokesčio siekiančią pensiją. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad neseniai tarptautinės konsultacijų bendrovės „Mercer“ paskelbtame pasauliniame pensijų kaupimo sistemų tyrime būtent Nyderlandų ir Danijos pensijų sistemos pripažintos geriausiomis pasaulyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiema Amsterdame
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiema Amsterdame

Nyderlandų pensijų sistemą taip pat sudaro trys dalys: su minimaliu atlyginimu susieta fiksuoto dydžio valstybinė pensija, darbdavių kaupiama darbuotojo naudai dalis ir individualios taupymo priemonės. Nors formalaus įpareigojimo darbdaviams siūlyti pensijų kaupimo schemas darbuotojams nėra, dėl šalyje vyraujančios darbo santykių praktikos 91 proc. dirbančiųjų sulaukia ir savo darbdavio indėlio į pensijos kaupimo fondą.

Nors ir neprivalomas, dalyvavimas profesinės pensijos draudimo sistemoje yra labai paplitęs Švedijoje, prie to itin noriai prisideda darbdaviai. Devyni dešimtadaliai dirbančiųjų yra sudarę kolektyvines darbo sutartis, kuriose nustatyti ir pensijų kaupimo planai.

Minėtų šalių dirbantieji noriai kaupia lėšas ir trečiojoje pakopoje. „Į Šiaurės ar Vakarų Europos valstybių pensininkus neretai žvelgiame su šiokiu tokiu pavydu ir pasigėrėjimu. Gaudami pakankamas pensijų išmokas, jie gali sau leisti keliauti, įsigyti ne tik būtiniausių, bet ir nekasdienių pirkinių, skirti lėšų kokybiškai sveikatos priežiūrai, gyventi oriai ir pasiturinčiai. Tačiau šios lėšos neatsiranda iš gausybės rago – tai sėkmingos ir nuoseklios, kruopščiai prižiūrimos sistemos, prie kurios prisideda valstybė, dirbantieji ir darbdaviai, rezultatas“, − pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Prognozuoja didesnį dalyvavimą

Tikėtina, kad daugiau kaupti papildomai šiemet bus pradėta ir Lietuvoje. Darbdavius prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo skatina bendrovėms taikoma pelno mokesčio lengvata, savarankiškai trečioje pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai gali naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

„SEB gyvybės draudimo“ vadovė atkreipia dėmesį, kad vienas svarbiausių pensijų reformos tikslų – paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų dalyvauti kaupiant pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo orią senatvę.

Nuo sausio iki tol nekaupę jaunesni negu 40 metų dirbantieji buvo įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau turi galimybę to atsisakyti pranešdami „Sodrai“. Jeigu gyventojas pageidauja kaupti, nieko daugiau daryti jam nereikia.

Liepą bus pradėtos mokėti gyventojų, dalyvaujančių sistemoje, įmokos. Iš pradžių 1,8 proc. darbo užmokesčio siekianti įmoka per penkerius metus pasieks 3 procentus. Šią sumą papildys ir valstybė, iš biudžeto skirsianti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančią paskatą.

Pasak „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės, svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunesni negu 40 metų gyventojai turi rinktis nebe ar „nori dalyvauti“ sistemoje, bet ar „nori joje nedalyvauti“. Tai turėtų būti kaip paskata pagalvoti apie savo ateitį ir pradėti taupyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?