Ekonomikos analitikas R.Lazutka prognozuoja, kad nuolat dailinamą pensijų kaupimo sistemą netrukus vėl gali tekti taisyti, o nežinantiems, ką daryti, patarimo siūlo kreiptis į savo išrinktus politikus.
Nors apsispręsti, ar likti vien „Sodroje“, kaupti taip kaip iki šiol, ar papildomomis įmokomis skirti pensijai dalį savo uždirbamų pinigų, būsimieji pensininkai turi iki lapkričio pabaigos, šiemet įsigalioję pensijų kaupimo pakeitimai daugeliui gyventojų kol kas – tikras galvosūkis.
„Pati sistema nėra iki galo aiški. Gal dėl to, kad per mažai domėjausi, o gal dėl to, kad informacijos nėra daug. Bent jau kiek teko skaityti, jautiesi kaip prekybos centre, kur yra minimalus variantas – „Sodra“, dar gali pasirinkti antrą pakopą – bus geriau, o jau jeigu dar trečią variantą pasirinksi, bus visai gerai. O kodėl gerai? Iki galo neaišku“, – teigia vilnietis Kęstutis Kuskys.
Keisdamas pensijų kaupimo tvarką, Seimas žadėjo ir išsamią informacijos kampaniją. Tačiau jos niekas nematė ir negirdėjo. O turintiems klausimų net specialistai gali tik priminti tris siūlomus variantus.
Keisdamas pensijų kaupimo tvarką, Seimas žadėjo ir išsamią informacijos kampaniją. Tačiau jos niekas nematė ir negirdėjo. O turintiems klausimų net specialistai gali tik priminti tris siūlomus variantus.
„Žmonės gali pasirinkti naują sistemą, kai pervedami keli procentai iš „Sodros“, taip pat žmogus nuo priskaičiuoto savo užmokesčio moka, ir vieną procentą nuo darbo užmokesčio dar prideda valstybė. Žmogus gali sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupimo fonde ir grįžti į „Sodrą“. Ir paskutinis variantas – nieko nedaryti“, – sako Socialinės apsaugos ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.
Ministerijos specialistė sako, kad bet kuriuo atveju sprendimą kiekvienas priims pats, tik galvojantiems apie ateitį jauniems žmonėms siūlytų rinktis naująjį kaupimo variantą, o vyresniems peržiūrėti kitus du. Pensijų reformai kritikos negailintis ekonomistas patarimų žarstyti neskuba, nes, jo nuomone, vargu ar dabartiniai pensijų kaupimo variantai ilgai liks nepakeisti, nes valstybė kažin ar turės iš ko prisidėti prie trečiosios pakopos fondų.
„Jeigu mes suskaičiuotume, kad daug žmonių pasirinks dalyvauti toje reformoje taip, kad valstybė dalį jų įmokų subsidijuotų, tai gali būti nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo litų per metus, ir mes žinom, kad paprastai valstybės biudžete tokias lėšas surasti yra labai sunku“, – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Pasak ekonomisto, kol kas niekas negali konkrečiai pasakyti, kiek pasirinkęs vieną ar kitą pakopą žmogus sukaups senatvei, kiek išėjęs į pensiją kas mėnesį gaus pinigų ir kiek dėl to mažės jo „Sodros“ pensija.
„Jeigu politikai balsuoja už tokią reformą, tiesiog reikėtų pasistačius tokį politiką klausti: man tiek ir tiek metų, mano toks ir toks atlyginimas, ir man valstybė davė tris alternatyvas, ką man daryti, kaip man geriau pasielgti. Ir jei politikas negali pasakyti, tai kam iš viso reikalinga tokia reforma“, – sako R. Lazutka.
Apklausų duomenimis, pareiti į trečiąją pensijų pakopą ketina beveik pusė visų pensijų sistemos dalyvių. „Sodros“ statistika rodo – liepos pabaigoje mokėti papildomas įmokas savo pensijai kaupti buvo nusprendę 167 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, t. y. tik 17 procentų visų dalyvaujančių pensijų fondų sistemoje. Neapsisprendę iki gruodžio mėnesio liks toje pensijų pakopoje, kurioje dabar yra.
