Pensijų sistemos reforma, bent jau kol kas, baigėsi. Jos metu beveik 389 tūkst. gyventojų, kaupusių antros pakopos pensijų fonduose, nusprendė taupyti ir savo lėšomis bei taip gauti valstybės paramą. 2 proc. žmonių grįžo į „Sodrą“, likusieji nusprendė nieko nedaryti ir toliau taupyti tik iš „Sodros“ į pensijų fondus pervedamais pinigais. Tokius duomenis trečiadienį pateikė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija.
Papildomą kaupimą būtų pasirinkę ir daugiau gyventojų, tačiau jie, matyt, netiki, kad valstybė ateityje vykdys savo įsipareigojimus ir nesumanys atsisakyti paramos, 15min.lt aiškino kalbinti ekspertai.
Valstybės parama susigundė uždirbantieji mažiau
Remiantis asociacijos statistika, daugiausia investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus.
63 proc. dalyvių pensijas kaups iki reformos pradžios galiojusiomis sąlygomis. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, tokį kaupimo būdą pasirinko ne tik tie, kurie neapsisprendė.
„Šį scenarijų rinkosi didesnių pajamų žmonės, nes tai jiems naudingiau“, – sakė Š.Ruzgys.
Tokių klientų aibės, begalė tokių, kurie nudegė dėl valstybės pamelavimo, arba nuomonės pakeitimo, – sakė Š.Ruzgys.
Kaip anksčiau jau rašė 15min.lt, kaupti su valstybės parama apsimoka žmonėms, uždirbantiems maždaug iki 15 tūkst. Lt.
Tačiau valstybės paramos atsisakė ne tik tie, kuriems ji ne itin apsimoka.
„Didžioji dalis turbūt ir abejojo, ar valstybė vykdys tai, ką pažadėjusi. Čia yra kertinis neapibrėžtumas. Tokių klientų aibės, begalė tokių, kurie nudegė dėl valstybės pamelavimo arba nuomonės pakeitimo. Jeigu būtų buvę viskas nuosekliai ir nebūtų buvę pervedimų mažinimų, tai, ko gero, tas skaičius būtų buvęs gerokai didesnis“, – sakė Š.Ruzgys.
Priminsime, kad, prasidėjus krizei, pervedimai į privačius pensijų fondus iš pradžių buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 3 proc., vėliau – iki 2 proc. ir galiausiai iki 1,5 proc.
Pasiteisinimas – neturiu pinigų
Su nuomone, kad gyventojai nepasitiki valstybe, sutiko ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Gyventojų pasitikėjimas privačiu kaupimu, valstybės pervedamais pinigais, yra sumenkęs. Jų lūkesčiai yra nepatenkinti, nes keletą metų iš eilės buvo vis pakeičiamos sąlygos. Manau, kad nuolatinis kaitaliojimas nulėmė gyventojų pasyvumą“, – portalui sakė ekspertė.
Nepriklausomo ekonomisto Teodoro Medaiskio teigimu, gyventojams sunku apsispręsti buvo ir dėl to, jog nuolat kalbama, kad sistema greičiausiai bus keičiama dar kartą.
„Prieš pat pasirinkimą buvo svarstoma, kad čia taip toliau nebus, ta tvarka bus keičiama. Be to, alternatyvos galbūt nepakankamai aiškios“, – 15min.lt sakė ekonomistas.
Jis sakė tikėjęsis, kad taupymą su valstybės parama pasirinks daugiau gyventojų.
„Tam tikra dalimi nulėmė ir tai, kad žmonės maksimaliam pasirinkimui buvo patys prašomi prisidėti ir savo pinigais. Kiti galbūt nelinkę to daryti“, – sakė T.Medaiskis.
O.Bložienės teigimu, papildomai netaupančių žmonių dažnas argumentas yra „neturiu pinigų“.
„Kalbant apie taupymą, iš tikrųjų negalime sakyti, kad Lietuvoje gyventojai arba labai turi, arba labai neturi. Recesijos metu taupymas buvo kur kas aktyvesnis, santaupų augimas buvo kur kas didesnis nei dabar“, – sakė O.Bložienė.
Pasak jos, žmogaus galimybės visada yra ribotos, tuo metu norai – begaliniai.
„Pasiteisinimas, kad žmonės neturi visiškai pajamų, yra labai populiarus visada – ar pajamoms augant, ar krentant. Žinome juk, kad išlaidos prisiderina prie pajamų labai greitai. Žmogaus galimybės visada bus ribotos, o poreikiai – auga labai sparčiai“, – sakė O.Bložienė.
Reikia, kad senatvės apsaugai būtų skiriama daugiau lėšų, – sakė T.Medaiskis.
Pasak jos, Lietuvos gyventojai taupymui skiria vos 1,2 proc. savo pajamų, o Europos Sąjungos vidurkis – 11 proc. (2011 metų duomenimis).
T.Medaiskio teigimu, dėl prastėjančios demografinės situacijos pensijoms daugiau pinigų turės skirti tiek valstybė, tiek kiekvienas individualiai.
„Reikia, kad senatvės apsaugai būtų skiriama daugiau lėšų, nes, dėl demografinių pokyčių, ji turi kainuoti brangiau. Vadinasi, skiriant daugiau lėšų taip pat reikia, kad žmonės prisidėtų savo pinigais“, – sakė ekonomistas.
Paramos sulaukusiųjų – dvigubai daugiau nei sako statistika
Oficiali statistika rodo, kad beveik 389 tūkst. gyventojų pasirinko kaupimą pensijai su valstybės parama. Vadinasi, beveik 35 proc., jeigu skaičiuosime nuo tų, kurie turėjo galimybę pasirinkti (maždaug nuo 1,1 mln. žmonių).
Tačiau 1,1 mln. – tik skaičius žmonių, turinčių sutartis su antros pakopos pensijų fondais. Tačiau tarp jų mokančiųjų socialinio draudimo įmokas – tik maždaug 770-880 tūkst.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, maždaug 20-30 proc. sąskaitų yra neaktyvios – tai yra, jų savininkai nemoka „Sodros“ mokesčių, taigi savo dalies negauna ir antros pakopos pensijų fondai.
Iš to akivaizdu, kad valstybės parama suskubo pasinaudoti gerokai didesnė dalis žmonių – ne 35 proc., o 44-50 proc. žmonių.
