Senatvės pensiją sudaro bazinė ir individualioji dalys. Bendroji dalis priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir, kaip 15min nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ši dalis skirta žmonių apsaugai nuo skurdo bei yra mokama iš bendrųjų mokesčių.
Būtinasis stažas senatvės pensijai 2021 metais yra 32 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Pagal dabartinę tvarką, jei žmogus yra sukaupęs 32 metus būtinojo stažo, jis gauna visą bazinę pensijos dalį (198 eurus), jei yra sukaupęs 15 metų stažo, suma yra proporcingai mažesnė ir siekia apie 100 eurų. Tuo atveju, jei asmuo yra sukaupęs didesnį nei 32 metų stažą, jam papildomai didinama pensijos bazinė dalis.
Individualioji dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12-a tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2021 metais VDU siekia 1352,7 euro.
Kokie pokyčiai siūlomi?
SADM siūlo, kad tiems, kam trūksta stažo iki nustatyto būtinojo, būtų mokama visa bazinė pensija – ne jos dalis kaip yra dabar.
„Šis siūlymas leis užtikrinti bendraisiais mokesčiais finansuojamą didesnę valstybės paramą tiems, kas dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti reikiamo stažo – prižiūrėjo neįgalius artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir dėl šių priežasčių gauna mažiausias pensijas“, – tikino ministerija.
Tuo metu individualią (nuo įmokų priklausančią) pensijos dalį siūloma indeksuoti sparčiau, kad už ilgametį darbą ir didesnį indėlį į socialinio draudimo sistemą paskirtos pensijos didėtų labiau.
Taigi, įgyvendinus siūlymus, kiek didesnį pensijų augimą pajustų nesukaupę būtinojo stažo. SADM skaičiavimais, tokiems gyventojams vidutinė senatvės pensija 2022 metais pasiektų 461,9 euro, 2023 metais – 498,8 euro, 2024-aisiais – 534,1 euro.
Nekeičiant sistemos nesukaupusiųjų būtinojo stažo vidutinė pensija kitąmet siektų 447,56 euro, 2023 metais – 480,19 euro, 2024 metais – 511,30 euro.
Tuo tarpu, SADM skaičiavimais, turint būtinąjį stažą, 2022 metais pensija pasiektų 486,3 euro, 2023 metais – 526,8 euro, 2024-aisiais – 565,9 euro.
Nekeičiant sistemos, vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet siektų 478,11 euro, 2023 metais – 514,54 euro, o 2024-aisiais – 549,56 euro.
Šių metų birželį vidutinė senatvės pensija siekė 413,7 euro, turint būtinąjį stažą – 440,99 euro.
Kiek lėšų prireiks
Ministerijos 15min pateiktais skaičiavimais, siūlymai dėl bazinės pensijos dalies formulės pokyčių jau kitais metais iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų 67 mln. eurų, 2023 metais – 74 mln. eurų, 2024 metais – 79 mln. eurų.
Tuo metu spartesnis pensijų individualiosios dalies indeksavimas iš „Sodros“ biudžeto pareikalautų 70 mln. eurų kitais metais, 2023 metais – 105 mln. eurų, 2024 metais – 140 mln. eurų.
Įžvelgia norą padėti labiausiai skurstantiems
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad motyvai, kuriais remiantis siūlomi šie pakeitimai, yra suprantami – norima padėti tiems, kurių padėtis yra blogiausia.
„Tas geras darbas turi neigiamą aspektą: lyg ir suvienodina pensijų dydžius tarp tų, kurie mokėjo daugiau, mokėjo ilgesnį laiką ir tų, kurie nemokėjo dėl įvairių priežasčių – vieni nemokėjo, nes iš tikrųjų sunkiai gyveno, mažai uždirbo, kiti nemokėjo, nes sukčiavo, apgaudinėjo. Vienus nuo kitų yra sunku atskirti“, – 15min sakė T.Medaiskis.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė taip pat buvo linkusi į siūlymus žvelgti teigiamai. Jos teigimu, nerimą kelia tiek skurdas tarp pensininkų, tiek skurdo rizikos gylis, tad veiksmų imtis būtina.
„Turime kažką daryti, nes pensininkų skurdas bado akis. Ir mūsų nariai sako, kad yra tokių pensininkų, kurie per mėnesį gauna tik 80 eurų dėl pačių įvairiausių gyvenime susiklosčiusių aplinkybių. Nėra normalu, kad europinėje valstybėje žmogus senatvėje turi pusbadžiu gyventi. Šie pokyčiai yra svarbūs“, – tikino A.Adomavičienė.
O priežasčių, kodėl žmonės nedirba, pasak moters, yra labai daug – pavyzdžiui, regionuose nėra darbo vietų arba jos yra labai sunkiai pasiekiamos.
„Mobilumas yra labai didelė problema. Žmonės arba negali nuvykti į darbą, arba nuvykimas suryja neadekvačiai daug pinigų ir laiko. Žmogus tada pasirenka, kam jam dirbti už minimalų atlyginimą, jeigu jis 200 eurų išleidžia vien nuvykimui į darbą. Taip pat yra didžiulė problema dėl kvalifikacijos, kai žmonės nebūtinai turi tą kvalifikaciją, kurios reikia”, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, žmonėms, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, kartais pasiūlomas toks sunkus fizinis darbas, kad ne visi jį gali atlikti.
Ji taip pat pastebėjo, kad individuali dalis numatytuose pokyčiuose išlieka svarbi ir žmonės, anot pašnekovės, bus skatinami turėti kuo didesnes pajamas, nes tai atsilieps jų pensijai.
Tačiau T.Medaiskis tikino, kad tiek įstatymų leidėjai, tiek vykdomoji valdžia turėtų pabrėžti, kad šiais veiksmais norima suteikti tam tikrą pagalbą labiausiai skurstantiems, bet toliau visas dėmesys bus skiriamas individualios dalies didinimui.
„Reikia pabrėžti, kad šitą vienkartinį aktą padarome norėdami suteikti tam tikrą pagalbą, bet paskui didžiausią dėmesį skirsime individualiosios dalies indeksavimui ir šios dalies vertės didinimui”, – akcentavo T.Medaiskis.
Vilniaus universiteto profesorius taip pat teigė manantis, kad pensijų skaičiavimo sistemą vertėtų perdaryti dar kartą, didesnį dėmesį skiriant individualiai jos daliai.
Pasak T.Medaiskio, daliai žmonių apskritai nereikėtų mokėti bazinės pensijos dalies, ji galėtų būti primokama tik tiems, kuriems neužtenka individualios pensijos dalies.
„Sistema būtų tokia, kad bendroji dalis būtų mokama nebe visiems. Tie, kurie daug mokėjo, daug uždirbo – jiems užtektų ir individualiosios dalies, o bendroji būtų primokama tik tiems, kuriems individualiosios dalies neužtenka. Tai būtų primokama kaip parama, įvertinus galbūt ir kai kurias aplinkybes, dėl kurių individualioji dalis yra maža”, – nurodė T.Medaiskis.
Jis sutiko, kad iš naujo atlikti perskaičiavimus gali būti sudėtinga, taip pat gali atsirasti įtampų, tačiau tai, anot jo, būtų teigiamas poslinkis.
Požiūris dėl lėtesnio „Sodros“ perviršio kaupimo išsiskyrė
Kalbinti pašnekovai išsakė skirtingą požiūrį dėl ministerijos deklaruojamos pozicijos lėčiau kaupti „Sodros“ biudžeto perviršį.
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė, SADM Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendravimo grupėje dirbanti Jekaterina Navickė akcentavo, jog „Sodros“ perviršis yra naudojamas tik individualiai daliai didinti ir šiuo metu jis siekia apie 800 mln. eurų – taigi, sudaro 23 proc. metinio visų pensijų biudžeto.
„Sukauptas rezervas yra gana didelis. Praėjusiais metais, kurie buvo sunkūs, kovidiniai metai, iš rezervo nebuvo niekas paimta, nors pensijos praeitais metais didėjo“, – kalbėjo J.Navickė.
Ekspertė kėlė klausimą, ar mes norime laikyti atidėtas lėšas tuo metu, kai Lietuvoje skurdas tarp pensininkų yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje?
„Kai mes turime skurstančius žmones, matyt, yra logiška turint jau sukauptą rezervą, kuris yra gana didelis, jį kaupti lėčiau“, – teigė ekspertė.
Tačiau investicijų valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas, valdybos narys Tautvydas Marčiulaitis dėl lėtesnio „Sodros“ rezervo kaupimo pasisako kritiškai.
„Jei vienu metu padidinsime išmokas neturintiems stažo, sumažinsime rezervo kaupimo tempą ir kals nauja krizė, tai rezervas dings per kelerius metus. Net jei krizės nebus, o Lietuvos augimas tiesiog normalizuosis bei pajudės ES vidurkio link, kas tikrai nutiks, rezervą, ypač su sumažintu kaupimu, taip pat išvalysime gana greitai”, – feisbuke liepos 8 dieną rašė T.Marčiulaitis.
Jo teigimu, galima diskutuoti, kokio dydžio turėtų būti maksimalus rezervas ir kada jis tampa per didelis, perteklinis, kiek į jį verta kaupti kiekvienais metais.
„Bet tai visiškai atskira diskusija, kuri negali būti susieta su momentiniu pensijų didinimu”, – mano T.Marčiulaitis.
T.Medaiskis irgi akcentavo, kad reikia aiškiau apibrėžti, koks „Sodros“ rezervas yra neliečiamas ir griežtai suformuluoti taisyklę, kas yra pakankamai didelis rezervas.
„Reikėtų aiškios taisyklės, kas tai yra kritinis rezervo dydis, žemiau kurio mes jau tikrai neturėtume nusileisti.
Tada perteklinės lėšos, kurios jau viršytų šitą kritinį rezervo dydį, būtų naudojamos pensijų didinimui. Bet vis dėlto turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kas yra kritinis rezervo dydis, kurį reikia žūtbūt saugoti, turint galvoje galimus kartais netikėtus nuosmukius, kad būtų iš ko tada mokėti pensijas, jei pritrūktų lėšų”, – tikino T.Medaiskis.
Ar nežalingi tokie dažni pokyčiai?
Kalbinti ekspertai, paklausti ar dažni pensijų sistemos pokyčiai nėra žalingi, sakė, kad stiprėjant ekonomikai, kartais reikalingi pakeitimai, kokių anksčiau nebuvo galima daryti, esant ne taip išvystytai ekonomikai.
„Manyčiau, kad stiprėjant ekonomikai būtų verta pasiryžti smarkiai sustiprinti individualios dalies vertę taip, kad normaliai ją uždirbantis žmogus iš viso neturėtų būti remiamas jokia bendrąja dalimi ir pastaroji taptų parama tiems, kurie neužsidirbo individualiosios dalies. Stiprėjant ekonomikai, didėjant pensijai skiriamoms lėšoms, tą būtų galima padaryti”, – kalbėjo T.Medaiskis.
J.Navickė pastebėjo, kad pensininkai sudaro nemažą rinkėjų dalį ir kiekviena valdžia, matydama skurdo tarp pensininkų problemą, jaučia didelį spaudimą daryti pokyčius. Kita vertus, svarstė ekspertė, tai atspindi ir situaciją, kad egzistuojanti sistema netenkina nei dabartinių, nei būsimų pensininkų. Be to, jos teigimu, pensijų sistemoje liko nemažai reliktų, vienas jų – ilgas būtinasis stažas.
„Kalbant apie pensinį stažą, ši nuostata ateina iš sovietmečio, kai buvo pilno užimtumo sistema, žmonės galėjo tikėtis dirbti visą karjerą ir todėl sistema buvo sukonstruota orientuojantis į tuo metu 30 metų, dabar jau 32 metų būtinąjį stažą. Dabar mes turime visai kitą ekonominę sistemą. Matyt, yra logiška keisti sistemą ir 15 metų minimalus stažus yra gana nemažas tam, kad pretenduotum gauti 200 eurų bazinės pensijos dalį“, – svarstė J.Navickė.
Ji sutiko, kad pensijų indeksavimo tvarka buvo neseniai pasiūlyta, tačiau ji gali būti tobulinama, jeigu yra matoma spragų.
„Tuo metu visi buvo labai orientuoti į tai, kad „Sodros“ biudžetas būtų kuo labiau subalansuotas, o dėmesys pensininkų pajamoms buvo mažesnis. Dėl to gal galima perdėlioti. Svarbu, kad šitas siūlymas nėra toks, kaip praėjusiais metais, kai buvo siūloma pridėti 200 eurų pensininkams prieš rinkimus. Šis pakeitimas nėra vienkartinis. Jis galios nuolat“, – tikino pašnekovė.
