2010 ir 2011 metais senatvės pensijos buvo sumažintos 84,4 tūkst. dirbusiųjų. Taip neišmokėta 120,6 mln. eurų. Priėmus įstatymą dėl šių pensijų kompensavimo „Sodra“ 2016 metais išmokėjo 38,4 mln. eurų, o šiemet iki spalio pabaigos – dar 79,7 mln. eurų. Kompensacijos – iš viso 118,1 mln. eurų – jau yra išmokėtos visiems tiesioginiams pensijų gavėjams bei daliai paveldėtojų, 15min pranešė „Sodra“.
„Likusi suma – 2,5 mln. eurų – keliems tūkstančiams paveldėtojų bus išmokėta, kai tik jie pateiks prašymus. Šiuos prašymus galima pateikti iki kitų metų pabaigos. Kompensuojamoji pensijos suma paveldėtojams bus išmokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos“, – rašoma laiške 15min.
Tiesa, yra ir tokių, kuriems sumažintos pensijos taip ir nebuvo kompensuotos. Įstatymas numato, kad tik tų nedirbusių pensininkų, kurie mirė po 2014 gegužės 22 dienos, paveldėtojai turi teisę į kompensaciją už savo mirusius artimuosius.
Todėl Audronei, susisiekusiai su 15min, labai nepasisekė. Ji ne tik palaidojo savo vyrą, bet ir „Sodroje“ sužinojo, kad jis numirė per anksti. Jeigu būtų miręs mėnesiu vėliau, ji būtų gavusi vyrui priklausiusią kompensaciją už pensijos apkarpymą krizės metais.
„Aš esu viena iš tų paveldėtojų, kuriai nepriklauso atgauti mano velionio vyro nusavintos pensijos, nes jis mirė 2013-12-09, o ne 2014 metais. Taip aš buvau informuota, kai nunešiau paveldėjimo dokumentus į „Sodros“ poskyrį. Beje, paveldėjimo liudijime parašyta, kad ši nusavinta dalis yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Darau išvadą, kad esu antrą kartą, tik jau kitos valdžios apvagiama“, – rašo Audronė.
„Sodra“ paaiškino, kad kompensacijų įstatymas įsigaliojo 2014 metų pradžioje, jis atbuline data negalioja, todėl tik 2014 metų sulaukę senoliai įgijo teisę atgauti krizės metu nusavintą pensijų dalį. Jeigu atsiimti visos pensijos jie nespėjo, tą galėjo padaryti jų paveldėtojai.
Jeigu Anapilin iškeliavęs pensininkas dirbo, kompensacija jo artimiesiems turi būti grąžinta nepriklausomai nuo to, kada mirė senolis.
