Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė tvirtino, kad dėl pandemijos nutrūko ilgus metus stebėtas ekonomikos augimas.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies BVP to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. EUR – 1,3 proc. mažiau nei prieš metus.
„Didžiausią neigiamą įtaką tam turėjo apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezutlatai. Bet atsvarą sudarė stabilus augimas pramonės, energetikos bei informacijos ir ryšių sektoriuose“, – spaudos konferencijoje tvirtino J.Petrauskienė.
Pasak jos, labiausiai pandemijos poveikis šalies ekonomikai labiausiai buvo jaučiamas antrąjį ketvirtį, kai Bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 5,9 proc.
2020 m BVP ketvirčių realieji pokyčiai (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ir, palyginti su praėjusiu laikotarpiu) buvo netolygūs: pirmjąjį ketvirtį sudarė 0 proc., II ketv. – minus 5,9 proc., o trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį augo atitinkamai 3,8 proc. ir 1,2 proc.
Ekonomistė: tai nulėmė pavėlavęs antrasis karantinas
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad nors paskutinį ketvirtį jau buvo įvestos griežtesnio karantino priemonės, BVP metinis nuosmukis buvo gerokai kuklesnis, nei patirtas pirmojo karantino metu.
Pasak jos, pagrindinės palankaus BVP rodiklio ketvirtąjį ketvirtį priežastys siejamos su pavėlavusiu antruoju karantinu.
„Griežtesni ribojimai reikšmingiau paveikė tik gruodžio mėnesio ekonominį aktyvumą. Iki tol kertiniai ūkio sektoriai demonstravo puikius rezultatus. Nujausdami gresiantį karantiną mažmeninės prekybos atstovai paankstino kalėdinės prekybos planus ir fiksavo naujus apyvartų rekordus“, – pastebi I.Genytė-Pikčienė.
Spalio-gruodžio mėnesių duomenys rodo, kad puikiai sekėsi apdirbamajai pramonei, nes per metus išaugo tiek pagamintos produkcijos apimtys, tiek eksporto srautas. Prie geresnio IV ketv. BVP prisidėjo ir smukęs kuklesnės importo apimtys.
„Tik šiemet užspaudę šalčiai negadino paskutinio 2020-ųjų ketvirčio statybų veiklos tempų. O karantino priemonių poveikis apsiribojo su turizmu, apgyvendinimu, rekreacija, maitinimu ir smulkiomis paslaugomis susijusiose veiklose“, – teigia ekonomistė.
Jos nuomone, vertinant šių metų perspektyvas, itin svarbus dėmuo šalies ūkio atsigavimui bus Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatai.
„Laukia vangus šaltasis sezonas, nes įsiplieskus tokio masto antrajai pandemijos bangai vyriausybė neturi prabangos rizikuoti ir atlaisvinti suvaržymus per anksti, tad išėjimo iš karantino procesas vyks palaipsniui. Energingesnio ekonomikos atsitiesimo tikimės jau įsibėgėjus pavasariui, ar vasaros pradžioje. Jis turėtų tęstis ir likusius metus. Vakcinacijai įsibėgėjus ir apsaugojus pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, rizikos nuslops ir ekonomika grįš į normalias vėžias. Vėl turėtų suveikti spyruoklės efektas vidaus vartojime, panašus į stebėtą po pirmojo karantino, kuomet išsiilgę pramogų, atostogų ir kitų draustų paslaugų, suskubome su kaupu atsigriebti“, – prognozuoja I.Genytė-Pikčienė.
Pigo prekės, brango paslaugos
2020 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu) 0,2 proc. infliacija.
2020 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 7,1 proc. (odontologų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 13,9 proc., medicinos paslaugų – 10,9 proc., farmacijos gaminių – 4,7 proc.), alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 3,6 proc. (šios grupės paslaugų kainų pokytį labiausiai lėmė pakilusios viešojo maitinimo paslaugų kainos – 4,1 proc.), kainų padidėjimas.
Metiniam kainų pokyčiui įtakos turėjo transporto grupės prekių ir paslaugų, su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas.
Didžiausią įtaką transporto grupės prekių ir paslaugų atpigimui 3,8 proc. turėjo 10 proc. kritusios degalų ir tepalų kainos. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 2,7 proc. Tai labiausiai lėmė sumažėjusios kietojo kuro ir šilumos kainos, atitinkamai 16,4 ir 11,5 proc.
Drabužiai per metus atpigo 4,5 proc., avalynė – 6,1 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,2 proc. Per 2020 m. prekės atpigo 1,3 proc., tačiau paslaugos pabrango 3,9 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6 proc., rinkos kainų pokytis buvo artimas nuliui.
Per penkerius metus (2020 m. gruodį, palyginti su 2015 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 10,9 proc., iš jų prekių – 6,5 proc., paslaugų – 22,4 proc.
Dėl COVID-19 paskelbto karantino sustabdžius tradicinį kainų registravimą, vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo renkamos naudojant kitus surinkimo šaltinius: prekybos ar paslaugų įmonių interneto puslapiuose skelbiamą informaciją, skambinant telefonu ir bendradarbiaujant su prekybos įmonėmis.
Atostogų išvykų, kai kurių sporto, laisvalaikio bei kultūros paslaugų, viešojo maitinimo paslaugų trūkstamos kainos buvo įvertintos, atsižvelgus į paslaugų specifiškumą bei taikant atitinkamus kainų vertinimo metodus (vadovaujantis Eurostato pateiktomis rekomendacijomis).
2020 m. ES vidutinė metinė (2020 m., palyginti su 2019 m.) infliacija sudarė 0,7 proc., euro zonai priklausančiose šalyse – 0,3 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2020 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,1 proc.
Išaugo nedarbas, kilo atlyginimai
2020 m. šalyje buvo 1 mln. 364,5 tūkst. užimtų gyventojų, 124,6 tūkst. bedarbių ir 883,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų.
Užimtų gyventojų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 13,9 tūkst., arba 1 proc., bedarbių padaugėjo 32,6 tūkst., arba 35,4 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 14 tūkst., arba 1,6 proc.
2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,4 proc., arba 2,1 proc. punkto didesnis nei 2019 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 proc. punkto ir buvo lygus 2,5 proc. 2020 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 421,2 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,6 proc.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 908,9 EUR ir buvo 10,6 proc. (86,8 EUR) didesnis nei prieš metus.
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,2 proc.) per metus padidėjo 9,3 proc.
2020 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 11,8 proc. ir sudarė 1 531,1 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 8,5 proc. ir sudarė 1 372,6 EUR.
2020 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo 1,2 proc.
Labiausiai bruto darbo užmokestis didėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 16,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (apie 14,6 proc.) veiklose. Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 2 571 EUR), finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 2 479 EUR), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 763 EUR).
Pramonės produkcijos parduota mažiau 2020 m. pramonės produkcijos parduota už 21,3 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 1,9 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2019 m.
Labiausiai krito odos ir odos dirbinių gamybos produkcija – 32,9 proc., rafinuotų naftos produktų – 18 proc., drabužių siuvimo – 17,5 proc., niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos produkcija – 13,9 proc.
Išaugo kitos gamybos produkcija – 29 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 17,3 proc., popieriaus ir popieriaus gaminių – 10 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 7 proc. Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 62,5 proc. (2019 m. – 63,8 proc.).
Eksportas ir importas sumažėjo
2020 m. prekių eksportas sudarė 28,7 mlrd. EUR, importas – 29 mlrd. EUR. Eksportas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,1 proc., importas – 9,4 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Daugiausia importuota iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos.
2020 m. sausio–lapkričio mėn. į ES valstybes eksportuotų prekių vertė, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 56,5 proc. bendro Lietuvos eksporto.
Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 69,7 proc. bendro Lietuvos importo. 2020 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.
2020 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 15,3 mlrd. EUR ir sudarė 59,2 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 3,3 proc.
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė įvairūs pramonės dirbiniai, kurių eksportas sumažėjo 0,5 proc., tačiau 18,6 proc. augo paruoštų maisto produktų, 69,7 proc. – įvairių chemijos, organinių chemijos ir farmacijos produktų, 30,1 proc. – augalinių produktų eksportas.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (63,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Vokietija, Švedija, Latvija, Lenkija ir Nyderlandai.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2020 m. sudarė 12,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,5 proc. palyginamosiomis kainomis.
Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,4 proc., ne maisto prekėmis – 6,1 proc., o dėl COVID-19 automobilių degalų mažmeninė prekyba sumažėjo 3,6 proc. palyginamosiomis kainomis.
Dėl COVID-19 labiausiai išaugo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 50,2 proc., kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 44,3 proc., o labiausiai sumažėjo avalynės ir odos gaminių – 20,3 proc., bei drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 13,2 proc. palyginamosiomis kainomis.
Verslų Lietuvoje padaugėjo
Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje 2020 m. ūgtelėjo 0,7 proc. Įregistruota 9 801 ūkio subjektu daugiau, negu išregistruota. 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 13 342 ūkio subjektai, arba 5 proc. daugiau negu 2019 m.
Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (22,5 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (82,6 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 16,2 proc. visų dirbančiųjų.
Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (78,5 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
Atliktų statybos darbų sumažėjo
Per 2020 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3,3 mlrd. EUR, tai 3 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2019 m. Pastatų statybos darbų atlikta 8,4 proc. mažiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2019 m.
Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (47 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 34 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.
Užsienyje atlikta statybos darbų už 396 mln. EUR, tai 0,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2019 m.
Pelno uždirbo daugiau
Per devynis 2020 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 5,1 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 6,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.
Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo energetikos (90 mln. EUR, arba 43 proc.), o labiausiai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (89 mln. EUR, arba daugiau nei 5 kartus) sektoriuose.
Vidutinis įmonių pelningumas siekė 5,7 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 5,7 euro cento. Palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas išliko nepakitęs. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei energetikos įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 19,4 ir 12,7 proc.
Mažiausiai pelningos buvo socialinių paslaugų įmonės – jų pelningumas sudarė 2,7 proc.
Žemės ūkio produkcijos vertė išaugo
Žemės ūkio produkcijos vertė 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo – 3,1 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,4 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,1 proc. Labiausiai sumažėjo cukrinių runkelių, bulvių ir avižų kainos – atitinkamai 37,4, 31 ir 10,1 proc., o padidėjo grikių (78,3 proc.), vaisių ir uogų (17,7 proc.), avių ir ožkų (11 proc.) supirkimo kainos.
