Anot Statistikos departamento, 2020 metų antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų.
Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė 5,1 procento.
Vertinant gamybos metodu, antrąjį ketvirtį daugiausia neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo įmonės. Dėl jų veiklos suvaržymo ekonomika smuko 2 procentais.
1,01 proc. ekonomiką smukdė pramonės įmonių, 0,95 proc. – profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo įmonių veiklos rezultatai.
Lyginant su antruoju 2019-ųjų ketvirčiu, Lietuvos ekonomika per šių metų balandį–birželį smuko 3,7 procento.
O lyginant pirmuosius 2019 ir 2020 metų pusmečius BVP smuko 0,6 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP sudarė 22,5 mlrd. eurų to meto kainomis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika smuko 0,2 procento, lyginant su paskutiniu 2019-ųjų ketvirčiu.
Ekonomistai buvo pesimistiškesni
Skirtingose pandemijos stadijose ekonomistai įvairiai prognozavo Lietuvos ekonomikos smukimą.
Vis dėlto daugelis jų sutarė, kad antrasis ketvirtis suduos didžiausią smūgį Lietuvos ekonomikai, nes jo metu buvo fiksuojama pirmoji koronaviruso banga ir įvesti precedento neturintys verslo suvaržymai šalyje.
Ekspertai prognozavo, kad ekonomika antrąjį ketvirtį trauksis labiau, nei, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ kovo pabaigoje tvirtino, kad balandį–birželį ekonomika smuks dešimtadaliu.
Gegužės pradžioje dviženklį BVP smukimą antrąjį šių metų ketvirtį prognozavo ir finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvoje įvestas karantinas buvo nutrauktas birželio viduryje. Nepaisant prognozių, jog rudenį galima antroji koronaviruso banga, o sergančiųjų skaičius auga ir pastarosiomis savaitėmis, Vyriausybė nežada vėl „uždarinėti“ ekonomikos.
Karantino pradžioje Lietuvos ekonomikos smukimo prognozės buvo labiau optimistiškos. Pavyzdžiui, finansų ministras V.Šapoka kovo 17 dieną teigė, jog šalies BVP optimistiniu atveju šiais metais gali susitraukti 1,3 proc., o pesimistiniu – 2,8 proc.
Panašiai tuo metu prognozavo ir komerciniai šalyje veikiantys bankai. O padėčiai šalyje blogėjant Lietuvos bankas kovo 26 dieną paskelbė, kad šalies ekonomika realiausiu scenarijumi 2020 metais smuks 11,4 procento.
Jau birželį jis pakeitė prognozę ir teigė, kad BVP šiemet smuks 9,7 procento. Finansų ministras V.Šapoka prognozuoja apie 7 proc. metinį smukimą, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – 8,1–10,4 proc. kritimą, priklausomai nuo COVID-19 plitimo tendencijų.
Žvilgsnis į ateitį
Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė žurnalistams irgi teigė, kad ekonomika antrąjį ketvirtį smuko mažiau, nei prognozuota.
Anot jos, prie to prisidėjo gerėjantys rodikliai birželio mėnesį, kai karantinas jau buvo nutrauktas.
„Kadangi antrame ketvirtyje yra ir birželis, tai karantinas buvo nutrauktas ir atsistojo į vietas“, – spaudos konferencijoje teigė J.Petrauskienė.
Pasak jos, birželį atsigavo didmeninė ir mažmeninė prekyba, gamyba, restoranų veikla.
Statistikos departamento direktorė teigė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika nebeturėtų smukti.
„Visi rodikliai rodo, kad to smukimo kaip ir nebesimato. Visos veiklos, matome, sugrįžta į tą lygį, kuris buvo prieš visą karantiną“, – tvirtino J.Petrauskienė.
„Prognozuoti skaičiais tikrai neprognozuosiu, nes tam reikalingi metodai, bet ką matome iš dabartinės situacijos, tai viskas atsigauna“, – pridūrė ji.