Pasak agentūros, ši suma, apie kurią pirmasis pranešė Danijos verslo laikraštis „Berlingske“, atitinka maždaug trečdalį „Danske Bank“ rinkos vertės ir apie 3 proc. Danijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bei maždaug trečdalį Estijos BVP.
Komentuodamas naujus įtarimus, „Danske Bank“ kovos su pinigų plovimu tarnybos vadovas Andersas Meinertas Jorgensenas pareiškė, jog „dar per anksti daryti išvadas apie galimo pinigų plovimo Estijoje mastą“.
„Būtent todėl mes patys nepaskelbėme jokių skaičių ir nekomentavome gandų apie galimas sumas. Tačiau mes kelis kartus esame sakę, kad pinigų plovimo mastas, regis, buvo kiek didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – pareiškė jis.
Pernai rugsėjį „Danske Bank“ pranešė, jog išplėtė tyrimą dėl Estijos filialo klientų ir pavedimų, atliktų 2007–2015 metų laikotarpiu. Tyrimui vadovauja buvęs Danijos žvalgybos agentūros vadovas Jensas Madsenas.
Spalio mėnesį Paryžiaus pirmosios instancijos teismas pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą 2008–2011 metų laikotarpiu. „Berlingske“ duomenimis, Prancūzijos tyrimas yra susijęs su Rusijos advokato Sergejaus Magnickio byla.
Balandžio pabaigoje „Danske Bank“ paskelbė, jog artimiausiu metu Baltijos šalyse nutrauks paslaugų teikimą privatiems ir vietos verslo klientams ir ateityje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje orientuosis tik į Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei tarptautinių korporacijų aptarnavimą.
