Dauguma Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų skaičiuoja keturioliktus veiklos metus. 2017 m. pabaigoje visų šalyje veikiančių fondų vidinės grąžos norma nuo jų veiklos pradžios buvo teigiama.
„Kaupiant pensijai svarbiausias yra dešimtmečius trunkančio kaupimo rezultatas. Todėl kaupiantiesiems svarbu ne tik domėtis atskirų metų rezultatu, bet ir nepamiršti patikrinti, kaip fondui sekėsi per ilgesnį laikotarpį, kokią įtaką rezultatams turėjo fondams taikomi mokesčiai. Tam puikiai tinka Lietuvos banko skelbiamas specialus pensijų fondų grąžos rodiklis – vidinė grąžos norma“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Juškevičienė,.
Vidutinį atlyginimą gavusiam ir nuolat pensijų fonde kaupusiam asmeniui pervestų įmokų vidutinė metinė grąža, atskaičius fondams taikomus mokesčius, priklausė nuo to, kokiame fonde pinigai kaupiami.
Jei rizikingiausiuose akcijų fonduose – vidutinė metinė grąža siekė nuo 5,28 proc. iki 13,86 proc. per metus. Konservatyviausiuose obligacijų fonduose grąža siekė nuo 0,95 iki 4,08 proc. per metus.
Populiariausi Lietuvoje yra vidutinės akcijų dalies pensijų fondai, juose grąžos rodiklis siekia 3,91-6,83 proc. per metus.
Absoliučios daugumos pensijų fondų grąža po mokesčių viršijo kainų augimą – infliacijos rodiklį, kuris nuo pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios 2004 m. sudarė vidutiniškai 3 proc. per metus.
Bendras svertinis pensijų fondų vidinės grąžos rodiklis po mokesčių nuo veiklos pradžios sudarė +4,47 proc.
Pernai didžiausius prieaugius skaičiavo akcijų pensijų fondai – jų vienetų vertė išaugo 9,2 procento. O konservatyviausių pensijų investicijų vertės krito 0,6 proc.
Pernai „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 170,2 mln. Eur, dar 84,5 mln. eurų sunešė patys kaupėjai kaip dalį nuo jų atlyginimo, valstybė juos paskatino papildomais 83,3 mln. eurų. Iš viso pensijų fondų vertė pernai padidėjo 424 mln. eurų.