Ar tiesa, kad prekybininkai patys netikėjo, jog jų akcija „Rodom“ ilgai tvers? Toks klausimas kyla įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 15min pateiktą naujausią statistiką – kol kasininkės reikalavo dokumentų iš visų alkoholio pirkėjų, gėrimų į sandėlius užsakinėta dar daugiau. Paprastai prekybininkai mažina užsakymus, jei mato, kad pardavimai mažės.
Suskaičiavo ir buteliais
Lietuvos prekybos įmonių asociacija sako, kad nuo rugsėjo 2-osios, kai pradėta reikalauti dokumentų, alkoholio pardavimai vidutiniškai mažėjo 9 procentais. Suskaičiuota net kiek mažiau butelių parduota. Tačiau, kita vertus, prekybininkai alkoholinių gėrimų užsakinėjo vis daugiau.
Reikalavimas pateikti asmens dokumentą perkant alkoholį pykdė didelę dalį tautos. Tačiau prekybininkai tvirtino, kad rezultatas pasiektas – alkoholio nupirkta mažiau.
Nepaisant to, Seimas šią savaitę nutarė, kad dokumentų reikia reikalauti tik tada, kai kyla abejonių dėl pirkėjų amžiaus.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) rugsėjo 26 dieną pateikė konkrečius skaičius – kas dieną parduotuvėse buvo nupirkta 40 tūkstančių puslitrinių degtinės butelių mažiau.
„Tereikėjo tik parodyti atsakomybę ir dokumentą porą savaičių, o jau turime ženklius rezultatus. Tikiu, kad jie turėtų džiuginti net ir tuos, kurie asmeniškai buvo įsižeidę dėl to, jog teko rodyti dokumentą, perkant alkoholinius gėrimus”, – sakė asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Mažiau gerta tik dešimt dienų?
Jo pateikti duomenys esą atkeliavo tiesiai iš prekybos tinklų. Beje, prie dokumentų rodymo akcijos prisijungė ne visi prekybos tinklai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, pirmosios dešimt mėnesio dienų alkoholio realizacijai iš tiesų nebuvo sėkmingos. Be to, rugsėjo 1-ąją prekyba apskritai yra draudžiama.
Taigi per pirmąsias dešimt dienų stipraus alkoholio į akcizinius sandėlius krauta 11,1 procentų, vyno ir fermentuotų gėrimų – net 24 proc., alaus – trečdaliu mažiau. Šie skaičiai lyginti su 2015 metų rugsėjo pirmomis dešimt dienų.
Antra mėnesio pusė – jau kitokia
Tačiau situacija visiškai pasikeitė antroje mėnesio dekadoje. Nuo rugsėjo 10 dienos prekybos tinklai vėl pradėjo užsakinėti daugiau alkoholinių gėrimų į sandėlius, rodo VMI statistika.
Pavyzdžiui, stiprių alkoholinių gėrimų kiekis išaugo 16,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, rodo VMI duomenys. Be to, užsakyta gerokai daugiau nei per pirmas šių metų rugsėjo 10 dienų.
Vyno ir fermentuotų gėrimų prekyba išaugo 9,3 proc., tik alaus pardavimai krito 8,2 proc. VMI statistikos nekomentuoja.
Ar tai reiškia, kad patys prekybininkai nelabai tikėjo, kad dokumentų pateikimo akcija ilgai laikysis? Kam krauti į sandėlius daugiau alkoholio, kai žinai, kad jo parduosi mažiau?
Nesiūlo daryti išvadų
Tačiau Prekybos įmonių asociacijos vadovas L.Vilimas laikosi savo – jų pateikta statistika abejoti negalima.
„Mokesčių inspekcija nežino, kiek alkoholinių gėrimų parduota kasose. Ji neturi tokių skaičių, nes jie mato tik tai, kas yra sandėliuose“, – sakė L.Vilimas.
Jis teigė negalintis pasakyti, kodėl antrąją rugsėjo dekadą sandėliuose atsidūrė daugiau alkoholinių gėrimų. „Gali užsakyti ir pardavinėti visą pusmetį. O gal tai susiję su kokiu stambiu sandoriu. Daug gali būti priežasčių“, – spėliojo L.Vilimas.
Todėl vertinant tikrąją padėtį jis nesiimtų vadovautis VMI statistika. „Jų statistika yra vertinga, jei norime pamatyti ilgalaikes tendencijas. O mėnesio tendencijų tai nerodo“, – teigė asociacijos vadovas.