Įsigaliojus griežtesniems skolinimo apribojimams, numatantiems, kad paskola negali viršyti 40 proc. tvarių gyventojo pajamų, nemažai žmonių nebeatitinka reikalavimų ir nebegali gauti smulkiųjų vartojimo kreditų – iki 1 tūkst. litų.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, palyginti su birželiu, liepą asociacijos įmonės sudarė nuo 20 iki 70 proc. mažiau sutarčių:„Po liepos 1-osios vidutiniškai 30 proc. klientų, kurie anksčiau būtų galėję pasiskolinti, dabar turime atsakyti neigiamai. Jie skolinsis šešėlyje, ten, kur reguliavimas jo nepasiekia“, – kalbėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
„Į kredito prieinamumo mažinimą, kaip rodo mano tyrimas, žaibiškai reaguoja šešėlinis verslas -pasipila gausūs skelbimai laikraščiuose ir internete, siūlantys greitųjų paskolų, suaktyvėja virtualios vadinamosios kreditų biržos. Kritimas, fiksuojamas legalios rinkos, faktiškai gali atspindėti, kokią dalį legalios rinkos perėmė šešėlis, nes smulkiųjų vartojimo kreditų paskola didžiajai daliai šio sektoriaus klientų būna jau paskutinė įmanoma galimybė legaliai pasiskolinti“, – dienraščiui teigė jau penkerius metus moksliniais tikslais besigilinantis į smulkiųjų kreditų temą Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Paulius Astromskis.
