Per metus bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 9,7 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje – 12,5 proc., privačiajame – 8,3 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išskyrus kasybą ir karjerų eksploatavimą, kurioje sumažėjo 2,8 proc.
Vidutinis mėnesinis neto (po mokesčių) darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 8,9 proc.: viešajame sektoriuje – 11,4 proc., privačiajame – 7,7 proc.
Realusis darbo užmokestis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,2 proc.: viešajame sektoriuje – 8,7 proc., privačiajame – 5,1 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 970,3 Eur.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas), nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) bei kitos priežastys.
Per ketvirtį algos augo 3,7 proc.
Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 3,7 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 970,3 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1020,4 EUR ir buvo 7,6 proc. didesnis, privačiajame – 946,9 EUR ir buvo 1,8 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį išaugo visose veiklose, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kuriose jis sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,9 proc.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 751,7 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,3 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 785,9 EUR ir buvo 6,7 proc. didesnis, privačiajame – 735,6 EUR ir buvo 1,6 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 2,2 proc.: viešajame sektoriuje – 5,5 proc., privačiajame – 0,5 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.
Kodėl augo atlyginimai?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo komentare rašo, kad spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo priežastys paskutinį metų ketvirtį labai nesikeitė. Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo Europos Sąjungos (ES) šalyse, ūkio plėtra Lietuvoje išliko labai stipri (BVP ketvirtą ketvirtį padidėjo 3,6 proc.), verslas vis dar kūrė naujas darbo vietas, samdomų darbuotojų skaičius, Statistikos departamento duomenimis, per metus padidėjo beveik 2 procentais.
Darbo našumas praėjusiais metais Lietuvoje, preliminariais skaičiavimais, augo 2,5 proc. (lėtesniu tempu negu 2017 metais, bet likome vieni iš sparčiausių ES šalyse), o darbo jėgos sąnaudos augo keturis kartus sparčiau. Tiesa, šios žirklės tarp darbo sąnaudų ir darbo našumo buvo mažesnės tokiuose prekes ir paslaugas eksportuojančiuose apdirbamosios pramonės ir transporto sektoriuose. Beje, didelis darbuotojų iš trečiųjų šalių srautas transporto sektoriuje veikiausiai turi pagrindinę įtaką, kodėl per metus šio sektoriaus įmonėse vidutinis darbo užmokestis paaugo tik 3,7 procento.
Vis dar teigiamą įtaką metiniam algų pokyčiui ketvirtą ketvirtį darė 30 eurų didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga, nuo gegužės 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, o nuo rugsėjo 1 dienos mokytojams. Šiuo pokyčius įrodo ir statistika: vidutinis darbo užmokestis švietimo sektoriuje per metus padidėjo 16,6 proc., sveikatos sektoriuje – 18,1 procento. Tiesa, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje algų augimas buvo daug kuklesnis – 6,6 procento.
Tačiau Švedijoje yra priešingai: ten viešajame sektoriuje darbuotojas vidutiniškai uždirba maždaug 4 proc. mažiau negu vidutiniškai darbuotojas šalyje, nors viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondui finansuoti skiriama gerokai didesnė BVP dalis negu Lietuvoje.
Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis 2018 metų ketvirtį buvo 946,9 eurų, o viešajame sektoriuje – 1020,4 eurų. Algų vidurkio privačiame ir visuose sektoriuose santykis 2018 metai tebebuvo istoriškai mažas (1,02) ir tai kelia viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą. Kita vertus, arti Lietuvos esančiose valstybėse galima atrasti įvairių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Lenkijoje viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra apie 10 procentų didesnis negu vidutinis atlyginimas šalyje.
Tačiau Švedijoje yra priešingai: ten viešajame sektoriuje darbuotojas vidutiniškai uždirba maždaug 4 proc. mažiau negu vidutiniškai darbuotojas šalyje, nors viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondui finansuoti skiriama gerokai didesnė BVP dalis negu Lietuvoje. Tad akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų Lietuvoje nepasitenkinimo priežastys nėra vien tik dėl pačios algos dydžio: Švedijoje gyventojų pajamos pasiskirsčiusios kur kas tolygiau, o ir viešasis sektorius, nors ir didesnis, yra ir efektyvesnis.
Pastaruoju metu sutariama, jog reikia atidžiai stebėti, koks yra ES valstybių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio tokiose viešojo sektoriaus srityse, kaip švietimas ar sveikatos apsauga, ir vidutinės algos šalyje santykis ir pagal tai daryti sprendimus, koks turi būti šių sektorių finansavimas Lietuvoje. Pavyzdžiui, trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sveikatos sektoriuje buvo 6 proc. didesnis, o švietimo sektoriuje 15 proc. mažesnis negu vidutinis darbo užmokestis šalyje.
Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje sveikatos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo maždaug 5 proc. didesnis, o švietimo sektoriuje 10 proc. mažesnis. Tuo tarpu ketvirtą ketvirtį, padidinus darbo užmokestį švietimo sektoriaus darbuotojams, vidutinė alga šiame sektoriuje tebuvo 6 proc. mažesnė negu vidutinis darbo užmokestis šalyje. Tad tai rodo, kad Lietuvoje švietimo sektoriuje vidutinis darbo užmokestis santykinai priartėjo prie kitų šalių lygio. Žinoma, tik toks palyginimas neparodo, ar išties efektyvus ir sąžiningas resursų paskirstymas švietimo ar sveikatos sektoriuose.
„Beje, dažnas gyventojų piktinimasis daug didesnėmis mokytojų ar gydytojų algomis kitose šalyse pateikiant darbo užmokestį eurais nėra teisingas, nes visada reikia atsižvelgti į tai, koks apskritai yra vidutinis darbo užmokesčio lygis toje šalyje“, - toliau aiškina ekonomistas.
Šiemet valstybės biudžete darbo užmokesčiui didinti numatyta 11,1 proc. daugiau lėšų negu prieš metus. Be to, privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų eilutė šiemet didės 17 proc., tad visa tai rodo, kad ir šiemet vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje turėtų augti sparčiau negu privačiame. Beje, valdžios sektoriui reiktų vienąkart sutvarkyti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algų nustatymo metodiką, kad pagrindinis kintamasis – pareiginės algos bazinis dydis – iš tiesų būtų pagrindinis, o ne fiktyvus kintamasis.
„Nors svarbiausių eksportuotojams ekonomikų padėtis šių metų pradžioje tebeprastėja, išorės veiksniai verslo kol kas pernelyg negąsdina. Todėl ir darbo užmokesčio augimo tendencijos privačiame sektoriuje kinta lėtai, nors didesnio atsargumo ženklų galime išvysti. Kol kas nekeičiame šių metų 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo prognozės, tačiau jeigu nepasiteisins mūsų konservatyvusis ekonomikos augimo scenarijus, darbo užmokesčio prieš mokesčius augimas gali būti ir didesnis. Beje, šiemet vidutinis darbo užmokestis po mokesčių augs kur kas sparčiau (priartės prie 10 procentų) negu prieš mokesčius dėl didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir jo platesnio taikymo, todėl gyventojų perkamoji galia, atsižvelgiant į prognozuojamą 2,5 procentų infliaciją šalyje, šiemet augs netgi sparčiau“, - rašo ekonomistas.
