Lietuvą vis labiau pamėgsta ir politiniai pabėgėliai, nuo persekiojimo bėgantys aktyvistai, ir ekonominiai migrantai. Kai liepos mėnesį į Lietuvos teritoriją įžengė įtarimų Rusijoje dėl garsiojo naftos užteršimo sulaukęs šios šalies verslininkas Romanas Ružečka, jis iškart paprašė politinio prieglobsčio.
Jo išdavimo siekianti Rusijos teisėsauga įtaria, kad jis prisidėjo prie naftos užteršimo bendrovės „Transneft“ valdomame tinkle, kai naftos tiekimas buvo nutrauktas į Europos šalis ir tai sukėlė milžiniškus nuostolius.
Didesnė dalis prieglobsčio prašosi ne dėl politinių priežasčių, – sako Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė
Tačiau R.Ružečką galima laikyti labiau išimtimi nei taisykle, nes prieglobsčio prašytojai Lietuvoje pastaruoju metu pasirodo iškart su šeimomis, ir augantis jų skaičius jau stebina valstybės tarnybas.
Aktyviausi – tadžikai
Migracijos departamento duomenimis, šiais metais kone šimtu daugiau gauta prašymų suteikti prieglobstį. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį tokių prašymų buvo 145, o per šešis šių metų mėnesius tokių prašymų jau būta 240.
Prieglobsčio prašytojų Lietuvoje kasmet po truputį daugėjo, tačiau šįmet – tikras sprogimas. Sausio 1-ąją neišnagrinėtų prašymų buvo 277, daugiausia jų pateikė Tadžikistano (70) ir Rusijos (46) piliečiai. Per pirmąjį ketvirtį srautas nemažėjo – prieglobsčio pasiprašė dar 34 Tadžikistano ir 31 Rusijos piliečiai. Palyginimui, per pirmą ketvirtį prieglobsčio paprašė tik keturi sirai, vienas irakietis.
„Prieglobsčio prašytojų palaipsniui daugėja jau keleri metai iš eilės. Daugiausia tai yra Tadžikistano piliečiai, o antrą vietą užima Rusijos piliečiai. Tadžikų daugėja jau kelinti metai iš eilės. Lietuvoje susikūrė jų diaspora, tad natūralu, kad kiti tadžikai, bėgantys nuo politinio persekiojimo savo šalyje, renkasi Lietuvą“, – 15min sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Rusijos piliečiai, dažnai čečėnai, į Lietuvą esą irgi vyksta dėl sudėtingos padėties Čečėnijoje. „Čečėnai nuolatos vyksta į Europą, tik kinta jų migracijos keliai. Pastaruoju metu jie renkasi vykti per Lietuvą“, – pastebėjo E.Gudzinskaitė.
Išeina ir pradingsta
Tai, kad į Lietuvą suka vis gausesni būriai prieglobsčio prašytojų, pastebi ir pasieniečiai. Užsieniečiai dažnai atvyksta autobusu ar tiesiog atkulniuoja pėsčiomis iš Baltarusijos ir pasienyje pasiprašo prieglobsčio.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pernai per pirmą pusmetį tokių būta 66, o šįmet per tą patį laikotarpį – jau 133. Beje, 67 procentai jų – Tadžikistano piliečiai.
Ar į Lietuvą jie tikrai atvyksta dėl politinio persekiojimo? „Pastebime, kad dažnai jie atvyksta su mažamečiais vaikais, tai darome prielaidą, kad tai ekonominiai pabėgėliai, tiesiog ieškantys geresnio gyvenimo“, – 15min teigė VSAT Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas.
Tai, kad į Lietuvą plūsta ne tik persekiojami asmenys, rodo ir tai, kad prieglobsčio prašytojai kartais pradingsta iš Pabėgėlių centro Pabradėje. „Jie 24 valandoms gali pasišalinti, bet būna, kad negrįžta, išvyksta į kitą šalį. Lietuva jiems, tikėtina, tik tranzito valstybė“, – sakė R.Pukinskas.
Patenkina trečdalį prašymų
Prieglobsčio prašymus vertinantis Migracijos departamentas taip pat linksta abejoti atvykėlių nuoširdumu. Iš dalies dėl to patenkinama 33 proc. prašymų.
„Didesnė dalis prieglobsčio prašosi ne dėl politinių priežasčių“, – sako Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė ir rodo statistiką – pagrįstų prieglobsčio prašymų yra mažuma. Pavyzdžiui, per šių metų pirmą ketvirtį išnagrinėti 102 prašymai, iš jų tik 33 užsieniečiams (tai yra 32 proc.) suteiktas prieglobstis.
Prieš dvejus metus į Lietuvą atvykusiam Rusijos aktyvistui Jurijui Gorskiui irgi nepavyksta gauti politinio prieglobsčio. Migracijos departamentas šiemet antrą kartą atmetė nacionalistu prisistatančio ruso prašymą dėl prieglobsčio, o šio sprendimo pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojų argumentus laiko konfidencialia informacija, tad negalėjo pasakyti, nuo ko dažniausiai bėga tokie asmenys ir kodėl jie pasirinko Lietuvą. Į pagalbą jiems čia atskuba Lietuvos advokatai, kurie jau gerai pramoko, kaip teikti paslaugas prieglobsčio prašytojams.
Reklamuojasi ir kitose šalyse
15min žiniomis, bent kelios Lietuvos advokatų kontoros aktyviai reklamuojasi Rusijoje ir Tadžikistane su savo paslaugomis – ginti prieglobsčio prašytojus. Jiems žadama, kad toks prašymas bus svarstomas bent pusmetį.
Dažnai advokatai užsieniečius jau pasitinka pasienyje, prieš tai iš anksto susitarę.
„Kai užsieniečiai paprašo prieglobsčio, dažnai pristato ir advokatą. Tai jų teisė. Žinoma, advokatai gauna atlygį“, – teigė VSAT atstovas R.Pukinskas. Tai, kad mūsų šalies advokatai galbūt užčiuopė aukso gyslą, pastebi ir Migracijos departamento vadovė.
„Pastebime, kad užsieniečiai dažniau linkę samdytis privačius advokatus, o ne naudotis valstybės garantuojama (nemokama) teisine pagalba“, – sakė ji.
Advokatams darbo pakanka
Lietuvoje vienas žinomiausių advokatų, ginančių prieglobsčio prašytojų teises, laikomas Laurynas Biekša. Jis 15min teigė išvykęs iš Lietuvos ir grįšęs mėnesio viduryje. Jo kontoros advokatė Ilona Ivašauskaitė patvirtino, kad prieglobsčio prašytojų Lietuvoje sparčiai daugėja, ir jiems suteikiamos teisinės paslaugos.
„Skaičiai padidėja, nes atvyksta su šeimomis. Mes dirbame su tadžikais, rusais, taip pat yra prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, Turkijos. Dirbame su daug žmonių“, – pasakojo I.Ivašauskaitė.
Advokatų kontora bendradarbiauja ir su Raudonuoju Kryžiumi, tokiu atveju konsultacijos yra nemokamos, tačiau teismuose prieglobsčio prašytojai jau ginami už komercinę kainą. „Žmonės mus susiranda patys“, – teigė advokatė.
