Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai šių metų sausio pabaigoje laikė 22,3 mlrd. Eur indėlių, iš jų 15,3 mlrd. Eur einamųjų ir 6,9 mlrd. Eur terminuotųjų. Didžiausią pastarųjų dalį – 5,4 mlrd. Eur – sudarė indėliai iki 1 metų trukmės.
Per metus indėlių iš viso padaugėjo 1,3 mlrd. Eur, terminuotųjų – 3,3 mlrd. Eur. O einamųjų indėlių sumažėjo beveik 2 mlrd. Eur. Išsamią statistiką rasite čia.
Per metus rekordiškai pakilo už indėlius siūlomos palūkanų normos – šių metų sausį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu mėnesiu, vidutinės metinės palūkanos už gyventojų indėlius padidėjo nuo 1,05 iki 3,58 proc. Metinės palūkanos už indėlius nuo 1 iki 2 metų trukmės per metus pakilo nuo 1,35 iki 4,07 proc.
Šiuo metu bankai už terminuotąjį 1 metų trukmės indėlį siūlo nuo 2 iki 4,15, kredito unijos – nuo 0,90 iki 4,40 proc. metinių palūkanų. Kaip alternatyva indėliams, yra 1 metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštai, už juos siūloma 3,3 proc. metinių palūkanų.
Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia daugiau nei 70 finansų įstaigų (bankų ir kredito unijų) siūlomas palūkanas už įvairios trukmės indėlius.
Indėliai yra viena paprasčiausių ir saugiausių investavimo priemonių, juos Lietuvoje priima bankai, kai kurie užsienio bankų filialai ir kredito unijos. Visi tiek bankuose, tiek užsienio bankų filialuose, tiek kredito unijose saugomi indėliai iki 100 tūkst. Eur yra apdrausti. Tiesa, derėtų žinoti, kad, norint padėti indėlį į kredito uniją, reikės tapti jos nariu ir įsigyti pajų.
Lentelėse pateikiamos Lietuvoje įvairios trukmės indėlius eurais priimančių finansų įstaigų palūkanų normos. Bankų ir kredito unijų palūkanų normos už indėlius.