2010–2011 metais Lietuvos paieškas ES šalių statistikos lentelėse dažniausiai tekdavo pradėti nuo galo. Slapta lengviau atsikvėpę, kad paskutinių vietų išvengti leidžia Rumunija ir Bulgarija, lygindavome, ar pagal ekonominius rodiklius pavyko aplenkti artimiausius konkurentus – Latviją ir Estiją.
2021 metais, akivaizdu, kad situacija pasikeitusi ir pasidžiaugti turime kuo. Po 2009 metų krizės atsigavusi Lietuvos ekonomika šovė į viršų, o sustiprėjęs eksportas, į šalį ateinančios investicijos keičia ir mūsų vietą ES. Paradoksalu, tačiau dar arčiau ES vidurkio mus priartino pasaulinė pandemija, stipriai kirtusi visai ES, bet labiausiai – turizmu besiremiančioms šalims.
Tarptautinio valiuto fondo (TVF) įvertis rodo, kad 2020 metais pagal BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (pašalinus kainų lygio skirtumus šalyse), Lietuva pralenkė daugumą Vidurio ir Pietų Europos šalių. Tokį pat vaizdą atskleidžia ir ekonomisto Žygimanto Maurico skaičiavimai. Palyginimui, prieš dešimt metų, 2010-aisiais, pagal šį rodiklį geriau atrodėme tik už Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.
TVF skaičiavimais, Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią 2020 metais sudarė 38,824 dolerių (32 tūkst. eurų). Pagal minėtą rodiklį esame aukščiau net už 12 šalių – pralenkėme ne tik Latviją, Estiją, bet ir Pietų Europos šalis, kaip Graikija, Portugalija. Pernai pirmą kartą, nors ir nedideliu skirtumu, pavyko aplenkti ir Slovėniją bei Ispaniją. Kaip mums tai pavyko?
Jau antrą kartą prisivijome ES vidurkį
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min tvirtino, kad ir jo skaičiavimai atskleidžia tą patį vaizdą, o šį pasiekimą labiausiai lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos smukimas ES pernai buvo vienas mažiausių – Lietuvos BVP smuko tik 0,8 proc., kai ES vidurkis – 6,2 proc. Dėl šios priežasties Lietuvos BVP vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą – kitaip tariant, pašalinus į kainų lygio skirtumus šalyse, prisivijo ES vidurkį.
„Tai yra antras epizodas po 2012 metų krizės, kai ne nutolstame nuo ES, o ją prisivejame. 1990 metais ir 2009 metais gerokai nutolome, bet 2012 metais prisivijome ES vidurkį pirmą kartą, o dabar – antrą kartą“, – pastebi Ž.Mauricas.
Pirmąjį pasiekimą Lietuva išsikovojo 2013 metais, kai pagal tokiu būdu skaičiuojamą BVP vienam gyventojui aplenkėme Graikiją – tai buvo pirmoji šalis iš senųjų ES narių, kurią mums pavyko aplenkti.
„Tada 2017 metais aplenkėme Portugaliją, kai nuslopo kainų augimas po euro įvedimo. Na, o trečiasis elementas, kad pernai mes netikėtai aplenkėme Ispaniją, nes Ispanijos BVP krito 10,8 proc., o mūsų – 0,8 proc. Dėl šios priežasties mūsų BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią 2020 metais turėtų siekti 88 proc. ES vidurkio, o ispanų – 87 proc.“, – skaičiuoja Ž.Mauricas.
Istoriškai tai precedento neturintis atvejis, – teigia Ž.Mauricas.
Skaičiavimus, kiek proc. kiekvienos šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią sudaro palyginus su ES vidurkiu, „Eurostat“ pateiks tik vasarą, tačiau Ž.Mauricas prognozuoja, kad ir šios institucijos skaičiavimai pernelyg nesiskirs nuo jo ar TVF duomenų.
2019 metais, „Eurostat“ duomenimis, pagal šį rodiklį, kuris siekė 84 proc. ES vidurkio, Lietuva lenkė 9 šalis ir stovėjo ant to pačio laiptelio su Estija. 2010 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią siekė 61 proc., o prasčiau pasirodė tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija.
„Istoriškai tai precedento neturintis atvejis. Kai lėtai verdi, tai visi pripranta prie pažangos, bet tai pasiekimas – Ispanija, Portugalija anksčiau įstojo į ES, jų kultūrinis paveldas didesnis, Ispanija buvo didžiausia imperija 16–18 amžiuje. Tai tas pasiekimas istoriniame kontekste labai didelis. Dabar yra mūsų aukso amžius, nes mes niekada negyvenome kaip vakarų europiečiai”, – istorinį kontekstą primena Ž.Mauricas.
„Tai yra reikšminga, jei žiūrėtume šalies vystymosi raidą, todėl, aišku, kad tai stiprus rezultatas ir reikėtų džiaugtis, BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią teisingai parodo realią ekonominę situaciją“, – pritaria „SME finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jo nuomone, šis rodiklis svarbus kalbant apie valstybės prestižą, galimybes pritraukti užsienio investuotojus.
„Tai signalas užsienio verslui, kad mūsų ekonomika ne tik auga, bet ir vystosi teisinga linkme, nes ekonominė aplinka tobulėja. Nors gyventojams praktiškai tiesioginės naudos nėra”, – 15min pridūrė ekonomistas.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min tvirtino, kad šitam rodikliui yra nemažai kritikos, tačiau juo pasidžiaugti reikia.
„Yra nemažai kritikos šitam rodikliui, bet nėra lengva pasimatuoti ekonominės gerovės lenktynėse – tai vienas iš kriterijų, kuris padeda įvertinti. Pasidžiaugti visada reikia, nes lietuviai mėgsta save kritikuoti ir net perdaug kartais. O pernai metų rezultatas parodo, kad Lietuva yra viena atspariausių ekonomikų pandemijai“, – sakė ekonomistė.
Slovėnija užmigo ant laurų
Ž.Maurico pabrėžia, kad labai svarbus pasiekimas ir tai, kad pralenkėme Slovėniją.
„Pagal BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią rodiklį prieš mus iš centrinės Europos šalių aukščiau yra tik Čekija. Estus 2018 metais pralenkėme“, – remdamasis TVF duomenimis įvertino Ž.Mauricas.
„Luminor“ ekonomisto teigimu, kai 2004 metais kartu su kitomis Vidurio ir Rytų šalimis įstojome ES, Slovėnija tuo metu buvo pati turtingiausia ES naujokė.
„Jie buvo pirmaujantys ir truputį ant laurų užmigo. Užsižaidė Slovėnija ir dėl to 2012 metais prisivijo ir aplenkė ją Čekija, o mes aplenkėme 2020 metais“, – pastebi Ž.Mauricas.
Tiesa, pralenkėme labai simboliškai, nes mūsų ir slovėnų ar ispanų BVP vienam gyventojui įvertinus kainų įtaką – labai panašus, skiriasi keliomis dešimtis dolerių.
Buvę ES eilės gale mes po truputį tampame silpnais vidutiniokais.
„Buvę ES eilės gale mes po truputį tampame silpnais vidutiniokais. Tas ypač jaučiama pastaruoju metu atlyginimų augime, nes BVP kilo kurį laiką po 2009 metų krizės, bet atlyginimai vėlavo. Dabar atlyginimai augo sparčiau nei BVP, bet išlaikome konkurencingumą. Pagal eksportą esame lyderiai Baltijos šalyse, pagal IT“, – pabrėžia Ž.Mauricas.
Pernai atlyginimai Lietuvoje augo apie 10 proc. Pasak ekonomisto, ši pažanga, ypač atlyginimų augimo, reiškia ir didelį psichologinį lūžį, kuris lemia emigracijos sumažėjimą, nes gyventojai supranta, kad važiuoti dirbti bet kokio darbo vien dėl pinigų nebeapsimoka.
Reitingu aukštyn pastūmėjo COVID-19 pandemija
Detaliau analizuojant priežastis, kaip atsidūrėme aukščiau tokių šalių, kaip Ispanija ar Slovėnija, galima pastebėti, kad pagal minėtą ekonominį rodiklį Ispaniją Lietuva pralenkė dėl to, kad ši šalis labai smarkiai priklauso nuo turizmo – jos BVP pernai krito daugiau nei 10 proc.
A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos struktūra koronaviruso pandemijai buvo atspari ir patyrėme mažą ekonomikos nuosmukį – Airija vienintelė iš ES šalių paaugo, o mes – mažiausiai nukritome.
„Vienas momentas techninis – dominuoja pramonė, kuri mažai nuo koronaviruso nukentėjo. Viešbučiai, restoranai, kurie nukentėjo labiausiai, sudaro mažą šalies BVP dalį. Nutiko taip, kad tai ir pagerino Lietuvos BVP vienam gyventojui rezultatą. Tuo tarpu Ispanijos ekonomikos struktūra kitokia, ji remiasi restoranais, viešbučiais. Aišku, atsigaunant Lietuvos ir visos Europos ekonomikai, tas skirtumas dings“, – prognozuoja ekonomistas.
Tuo tarpu, Ž.Maurico pastebėjimu, Slovėnijos, kurios BVP pernai krito 5,5 proc., eksportas priklausomas nuo pernai ypač nukentėjusių Pietų Europos šalių – Italijos, kuri ir taip stagnuoja keletą dešimtmečių, Kroatijos, smarkiai nukentėjusios per pandemiją. Lietuvos eksporto partneriai palankesni – mes labiau priklausomi nuo skandinavų, kurie ne tik augo pastaraisiais metais, bet ir mažiau nukentėjo per pandemiją.
Ž.Maurico nuomone, Slovėnijos ekonomika pastaraisiais metais silpnėjo ir dėl įsisenėjusių bėdų – šioje šalyje didesnį vaidmenį finansų sistemoje turėjo valstybė, valdžiusi valstybinius bankus, kuriuos vis bandė tempti po 2009 metų krizės, tačiau 2013 metais teko pripažinti, kad bankai nėra gelbėtini.
Prisidėjo ir mažėjantis gyventojų skaičius
„SME finance“ ekonomistas A.Izgorodinas priduria, kad gerą Lietuvos rezultatą lėmė ir kitos priežastys – spartus ekonomikos augimas, demografiniai aspektai ir progresas inovacijų ekosistemos proveržis.
Anot A.Izgorodino, vertinant išaugusį BVP vienam gyventojui rodiklį svarbus aspektas, kad Lietuva pastarąjį dešimtmetį buvo viena iš lyderių Europoje pagal gyventojų skaičiaus mažėjimą.
„Kad augtų šis rodiklis, turi augti BVP arba mažėti gyventojų skaičius. Mūsų atveju, stipriai augo BVP ir paraleliai mažėjo gyventojų skaičius. Pernai pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį turėjome teigiamą migracijos saldo: gyventojų atvyko daugiau nei išvyko”, – atkreipia dėmesį A.Izgorodinas.
Visgi vertinant ilgalaikę perspektyvą – pastaruosius 10 metų, Lietuvą ir jos verslą yra dėl ko pagirti, nes atskiruose sektoriuose pasiektas tikras proveržis.
„Pramonės produktyvumas per 10 metų labai stipriai išaugo – per dešimtmetį prieaugis pasiekė 55 proc.: 2009 metais 1 darbuotojas pramonėje sukurdavo 22 tūkst. eurų pridėtinės vertės per metus, o 2019 metais – 34 tūkst. eurų. Įmonės labiau integruotos į europinės vertės grandines, daugiau investuoja į produktyvumą, efektyvumą. Naujesnė karta į verslą įsilieja, mentalitetas keičiasi, ekonomika modernesnė ir technologijų, ir požiūrio prasme“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Jis pabrėžė ir įmonių inovacijų lygio proveržį, kurį atskleidžia Europos inovacijų švieslentė – bendras inovacijų indekso rodiklis nuo 2012 iki 2019 metų Lietuvoje padidėjo 28 procentiniais punktais ir tai yra geriausias rezultatas visoje Europoje.
„Lietuvos inovacijų ekosistema gerėjo labiausiai dėl to, kad įmonių dėmesys inovacijoms didėjo. Kodėl tai svarbu? Kai įmonės daugiau investuoja, pradeda gaminti ir parduoti prekes ir paslaugas su didesne pridėtine verte, o tai reiškia BVP vienam gyventojui augimą ir atlyginimų augimą”, – aiškina ekonomistas.
Ispanija savo vietą netrukus atsikovos
Tiesa, tai, kad Lietuva pagal svarbų ekonominį rodiklį pralenkė Ispaniją, yra smagus, bet tik laikinas pasiekimas. Tiek TVF, tiek Ž.Mauricas prognozuoja, kad jau šiais metais Ispanija ir Slovėnija vėl atsikovos savo pozicijas. Bet yra ir gerų žinių – jau po kelerių metų Lietuvai ir vėl žadamas spurtas.
„Ispaniją aplenkėme, nes šioje šalyje sustojo turizmas, bet kai vėl užsikurs šitas sektorius, neliks ekonomikos grėsmės ir suvaržymų, ispanai ir vėl mus pralenks. Jiems lengviau, nes turistai sugrįš, o mes tik organiškai galime augti – investicijos, pramonė, IT. Visgi TVF prognozuoja, kad jau 2025 metais mes ir vėl juos prasilenksime”, – teigia Ž.Mauricas.
„Mūsų augimas nebebus toks lengvas – iki 2025 metų potencialus Lietuvos BVP augimas gali siekti 3,5–4 proc. Bet Ispanijai prognozuojamas tik 1 proc. augimas”, – pridūrė ekonomistas.
Jo nuomone, didžiausias iššūkis, kad įsivyravęs nuotolinis darbas bus palankesnis Pietų Europos šalims, kurios tikisi daug išlošti iš naujos tendencijos. Jau dabar nemažai lietuvių dirba iš Tenerifės, tampančios antruoju Londonu, kur kuriasi ir lietuvių bendruomenės. Laikinus gyventojus lengvatomis vilioja ir Graikija.
Per dešimtmetį – akivaizdi pažanga
Pagal atlyginimų dydį ar pagal nominalų BVP vienam gyventojui (neatsižvelgiant į kainų lygio skirtumus), atsiliekame labiau. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva lenkia 8 šalis, tokias, kaip Slovakija ar Graikija, tačiau atsilieka nuo Portugalijos, Estijos, Ispanijos ar Slovėnijos, rodo TVF duomenys. Tačiau ir čia yra gerų žinių.
„Jei lygintume nominalų BVP vienam gyventojui, tai jau 2017 metais jis viršijo 50 proc. ES vidurkio, pernai – 59 proc. Mes esame netoli momento, kai atlyginimai palyginus su kitomis ES šalimis bus skaičiuojami ne kartais, o procentais ir įvyks psichologinis lūžis. Kai įstojome į ES, nominalus BVP vienam gyventojui atsiliko 4 kartus nuo ES vidurkio, nuo britų – 6 kartus, o atlyginimai – 7 kartus“, – primena ekonomistas.
Kaip Lietuvos pasiekimus Ž.Mauricas vardijo stiprų eksportą, ateinančias investicijas, lankstesnes darbo sąlygas.
O kas labiausiai lėmė, kad gan sparčiai prisivijome ES šalis? Ž.Mauricas vardijo visą puokštę priežasčių – narystę ES, NATO, gana aktyvias pastangas pritraukti investicijas, gana didelę laisvę kurti verslą, gerokai sumažėjusias biurokratines kliūtis, mažą vietos politikų poveikį ekonomikai, ES paramą, gerą mokestinę aplinką, moterų teises. Didelį postūmį mums davė ir nuolatinis konkuravimas su Latvija ir Estija.
„Negali atsipalaiduoti, žiūri, lyginiesi, tai daug padėjo“, – priduria Ž.Mauricas.
Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad tęsiant kelionę ES vidurkio link, reikėtų išlaikyti ekonomikos raumenis ir atidžiai priiminėti daug svarbių sprendimų jau šiemet.
„Visų pirma, Ekonomikos skatinimo planą, kuris padėtų treniruoti Lietuvos ekonomikos raumenį ir tapti aukščiausios lygos žaidėja – tai priklauso ir nuo to, ar pavyks taikliai panaudoti pinigus. Be to, reikia toliaregiškai žiūrėti į verslo atsparumą ir konkurencingumą, neužsižaisti, o stengtis išbalansuoti tarp mokestinės sistemos ir socialinių, viešojo sektoriaus, ekonominių ir struktūrinių tikslų", – apibendrina ekonomistė.
Nors kasdieniniame gyvenime to galime ir nepastebėti, per dešimtmetį jau spėjome pralenkti ne vieną ES šalį pagal įvairius ekonominius rodiklius. Pažanga akivaizdi – belieka jos neiššvaistyti.
