Tokius skaičiavimus pateikė nepriklausoma idėjų kalvė „High Pay Centre“ , stebinti pajamų nelygybės tendencijas Didžiojoje Britanijoje. Remiantis jų naujausia ataskaita, 2015 m. didžiausių šalies bendrovių, kurių akcijomis yra prekiaujama Londono akcijų biržoje, vadovų vidutinis valandinis darbo atlygis viršijo 1000 svarų. Į šią sumą jau įskaičiuoti įvairūs priedai ir kitos finansinės privilegijos.
Statistinis vyresnis nei 25 m. amžiaus britų darbuotojas per valandą uždirba 7,20 svaro.
Statistinis vyresnis nei 25 m. amžiaus britų darbuotojas per valandą uždirba 7,20 svaro.
Prieš socialinę nelygybę Didžiojoje Britanijoje kovojančios organizacijos „Equality Trust“ skaičiavimais, stambiausių šalies kompanijų vadovai uždirba apie 145 kartus daugiau nei vidutinis mokytojas, 172 kartais daugiau nei vidutinis slaugytojas, 324 kartus daugiau nei socialinės priežiūros darbuotojas ir 401 kartą daugiau nei už minimalų atlyginimą dirbantis samdomas darbuotojas.
Didžiojoje Britanijoje yra viena didžiausių turtinių nelygybių tarp išsivysčiusių šalių. Nors čia nelygybė ir mažesnė nei JAV, tačiau didesnė nei kitur Vakarų Europoje.
Be to, vadovaujančius postus užimantys britai gauna bene didžiausias algas visoje Europoje. Didžiausių šalies kompanijų vadovai uždirba beveik 50 proc. daugiau nei jų kolegos Vokietijoje.
Nors atlyginimų atotrūkis tarp vidutinės grandies darbuotojų ir generalinių direktorių vis labiau auga, tačiau didelių vadovų algų gynėjai tvirtina, kad už ypač daug atsakomybės reikalaujančius darbus privaloma atsiskaityti ypač gerai.
Tiesa, kritikai teigia, jog egzistuoja nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų, rodančių, kad Vakaruose esančių įmonių vadovai algas ne visada gauna už nuopelnus.
Lankasterio universiteto vadybos mokykla daugiau nei dešimt metų tyrė ryšius tarp aukštų atlyginimų ir pasirodymo darbe 350 Didžiosios Britanijos didžiausių kompanijų.
Prieita išvados, kad ryšys tarp šių dviejų kintamųjų yra nereikšmingas. Tyrimas parodė, kad per dešimtmetį vadovų atlyginimai buvo pakelti daugiau nei 80 proc., tačiau investuotojai sulaukė mažesnės nei 1 proc. dydžio grąžos iš investuoto kapitalo.
Šalies premjerė Theresa May pažadėjo pažaboti be perstojo augančius vadovų atlyginimus. Lapkritį ji išleido gaires, kurios gali prisidėti prie šio tikslo pasiekimo.
Siekiama nustatyti vadovaujančias pareigas užimančių asmenų algų lubas, be to, atlyginimų kėlimui kasmet, o ne rečiau, turėtų pritarti akcininkų valdyba. Maža to, kovoti su dideliu algų atotrūkiu norima verčiant bendroves viešai skelbti atlyginimų skirtumus tarp vadovų ir eilinių darbuotojų.
