Atkreipiamas dėmesys, kad spartesnis tiek verslo, tiek ekonomikos atsigavimas didžiąja dalimi priklausys nuo įmonių našumo didėjimo ir bendrojo produktyvumo augimo, kurį artimiausiu metu galime pasiekti tik investuodami į technologinį atsinaujinimą ir skaitmeninimą. Ekonomistai jau ne kartą yra pabrėžę, kad būtent investicijų kiekis šalyje lemia įmonių ekonominį produktyvumą.
Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3 proc., o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 proc.
Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu, įmonės linkusios taupyti, todėl per 2020 m. tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Tendencija, kai darbo užmokesčio augimas viršys darbo našumo augimą, išliks ir 2021 m., todėl kyla reali grėsmė, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas mažės.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad yra priežastinis ryšys tarp efektyvaus pelno mokesčio tarifo ir įmonių inovacinės veiklos.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad yra priežastinis ryšys tarp efektyvaus pelno mokesčio tarifo ir įmonių inovacinės veiklos. Efektyvaus pelno mokesčio tarifo mažinimas didina įmonių registruojamų patentų skaičių ir kokybę. Pagal registruotų patentų skaičių milijonui gyventojų, Lietuva (10 patentų/mln. gyv.) yra 22 šalis tarp ES šalių, Latvija (11,5) – 21, o Estija (37) – 16. Įvertinus gyventojų skaičių Estija registruoja 3,7 karto daugiau patentų nei Lietuva. Didesnės paskatos Lietuvos įmonėms investuoti į taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas leistų šį atotrūkį sumažinti.
Viena iš priežasčių, leidusių į Estiją pritraukti daugiau investicijų bei įmonėms dvigubai didesnę dalį savo pajamų skirti inovacinei veiklai yra tai, kad reinvestuojamas pelnas ten nėra apmokestinamas jau nuo 2000 m. Latvija analogišką modelį pradėjo taikyti nuo 2018 m., o Lenkija nuo 2021 m.
Lietuva konkuruoja su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dėl tiesioginių užsienio investicijų, tačiau sėkme nepasižymi. Pagal tiesioginių užsienio investicijų, lyginant su BVP, santykį, Lietuva (35 proc.) yra 20 šalis tarp ES šalių, Latvija (54 proc.) – 15, Estija (84 proc.) – 7. Tiesioginės užsienio investicijos padeda į šalį importuoti naujausias technologijas, know-how procesus ir tuo pačiu vykdyti tyrimus bei diegti inovacijas.
Perėjimas prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui) paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams ženkliai geresnės. Tai taip pat leistų išspręsti daug problemų, susijusių su apmokestinamojo pelno apskaičiavimo ir sąnaudų pripažinimo tvarka ir reikšmingai sumažintų įmonėms bei VMI tenkančią mokesčių administravimo, prisitaikymo ir priežiūros naštą.
Sukūrus konkurencingą mokestinę aplinką Lietuvoje, įmonėms sumažėtų paskatų perkelti esamą veiklą ar ją pradėti kaimyninėse šalyse. Tai teigiamai paveiktų ne tik šalies ekonomines perspektyvas, bet ir mokesčiais papildytų Lietuvos, o ne užsienio valstybių biudžetus.
