Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad Lietuvos ūkio smukimą sulėtintų kampanija „pirk prekę lietuvišką“. Šį rinkodaros šūkį naudojo ne vienas prekybininkas, tikslas pasiekiamas nesunkiai – pirkėjai pirmiausia apžiūri Lietuvos įmonių pagamintus produktus.
Tačiau norėdami paremti vietos gamintojus pirkėjai neretai patys apsigauna – tik namie atidžiau perskaičius lietuvišką ir senokai pažįstamą prekės etiketę staiga paaiškėja, kad aliejus, turintis lietuvišką tradicinį pavadinimą, pagamintas Vokietijoje, gardūs „kaip namie“ meduoliai iškepti Rusijoje.
Kilmės šalis – mažomis raidėmis
Kaip LŽ informavo internetinio projekto „Pirk lietuvišką prekę“ administracija, šalies parduotuvėse yra daugybė produktų, kurie gaminami svetur ir atvežami iš kitų šalių, tačiau gamintojai prisidengia lietuviškų prekių vardais.
Todėl lietuviškus produktus mėgstantys gyventojai nieko nė neįtardami perka lietuviškai pažymėtus, bet kitų šalių gamintojų siūlomus marinuotus agurkus, majonezą, duoną, šokoladą, ledus ir kita. Ištikimiausiems pirkėjams patariama atidžiau skaityti produktų etiketes, nes jose kilmės šalis dažnai rašoma kone mažiausiomis raidėmis.
Todėl lietuviškus produktus mėgstantys gyventojai nieko nė neįtardami perka lietuviškai pažymėtus, bet kitų šalių gamintojų siūlomus marinuotus agurkus, majonezą, duoną, šokoladą, ledus ir kita.
Viename prekybos tinkle LŽ pakalbintas pirkėjas, pasisakęs esąs vienos gamybos įmonės direktorius, tikino, jog stengiasi pirkti lietuvišką prekę, nes ir pats nori, kad jo gaminamos prekės būtų perkamos vidaus rinkoje.
„Apsipirkdamas pirmiausia kreipiu dėmesį į kokybę, tada žiūriu, kur pagaminta. Daugelio Lietuvos gamintojų produkcija yra nepalyginti kokybiškesnė už atitinkamas importines prekes, nors visko pasitaiko. Mūsų šalis turi nemažai gamintojų, kurių produktų vietos prekybos centre neįsigysi, nes jie tiesiog išvežami į užsienį. Ne kartą Didžiojoje Britanijoje teko pirkti Lietuvoje pagamintus drabužius, o Lietuvoje esančioje Prancūzijos kapitalo parduotuvėje teko matyti parduodamas lietuviškas staltieses, kurios pirmiau buvo eksportuotos iš šalies, o vėliau – vėl importuotos ir, be abejonės, pabrangusios kone keturis kartus“, – savo pastebėjimais dalijosi vartotojas.
Jis pripažino, kad ne visų Lietuvoje pagamintų produktų kokybė įtinka pirkėjams, tačiau, pasak jo, originalus gaminys visuomet turės savo vartotojų. „Jau nesame pigios darbo jėgos šalis užsienio užsakovams, tačiau esam pajėgūs pasiūlyti savo sprendimus bei juos parduoti svetur. O dėl to, kad vidaus rinkoje nelieka kai kurių lietuviškos kilmės produktų, nes jie tiesiog išvežami, labai liūdėti nereikia – žmonės turi darbo, kuriamas šalies įvaizdis“, – samprotavo pirkėjas į krepšelį dėdamas iš Lietuvoje užaugintų pomidorų pagamintą padažą. „Štai, retas atvejis – “pagaminta Lietuvoje„ parašyta didelėmis raidėmis, – parodė jis. – Bet Lietuvoje aliejus negaminamas, lietuviškas jo pavadinimas gali klaidinti.“
Gamintojai branginasi
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys LŽ sakė, kad kai kurie lietuviški prekių vardai yra sėkmingai parduoti prieš keletą metų ir dabar naudojami užsienyje pagamintai produkcijai Lietuvoje parduoti. „Rinkodara yra toks dalykas, kuris turi savo vertę. Įsigijusieji žinomus produktų vardus kartu gauna ir papildomą vertę – t. y. “paruoštą„ pirkėją, kuris tą produktą puikiai žino. Skelbdami “pirk prekę lietuvišką„ parodome savo patriotiškumą, tačiau nusižengiame Europos Sąjungos (ES) principams, kurie sako, kad visos prekės yra konkurencingos ir negalima diskriminuoti kitų šalių gamintojų. Bet patys vartotojai renkasi ir žino, kas jiems yra geriausia. Juk mes perkame ne prekės ženklą, o produktą“, – teigia jis.
Pašnekovo teigimu, nors kartais ir apsigauname pirkdami aliejų ar kai kuriuos mėsos gaminius, bet turime žinoti, kad netgi Lietuvos įmonės, kurios gamina lietuvišką produkciją, dalį žaliavos įveža iš kitų šalių, pvz., specialių rūšių agurkėlius, kurių Lietuvos ūkininkai neaugina.
Pašnekovo teigimu, nors kartais ir apsigauname pirkdami aliejų ar kai kuriuos mėsos gaminius, bet turime žinoti, kad netgi Lietuvos įmonės, kurios gamina lietuvišką produkciją, dalį žaliavos įveža iš kitų šalių, pvz., specialių rūšių agurkėlius, kurių Lietuvos ūkininkai neaugina.
„Analizuojant šių metų Lietuvos įmonių pardavimą, matyti, kad pardavimo apimtis vidaus rinkoje vis dar mažėja. Viena priežasčių – nukritusi perkamoji galia, kita – nelygiavertis konkurencingumas su importuojamais produktais, pvz., mėsos produktai Lenkijoje apmokestinami mažesniais mokesčių tarifais. Todėl dėl kainų skirtumo šiemet Lietuvoje pagamintų produktų perkame mažiau“, – konstatuoja A.Gapšys. Pasak jo, spręsdami šią problemą vidaus gamintojai galėtų gerai pagalvoti, kaip neužleisti pozicijų importinėms prekėms, o tai padaryti galima mažinant kainas, kurioms kristi resursų dar yra.
Mėgsta lietuvišką produkciją
Parduotuvių tinklo IKI atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta LŽ sakė pastebintis, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai produkcijai. „Netgi jeigu panaši importuota prekė kainuoja šiek tiek pigiau, dažnas pirkėjas vis dėlto linkęs rinktis vietos gamintojų gaminius. Atsižvelgdami į tai siekiame, kad parduotuvių lentynose visuomet būtų didelis lietuviškų prekių asortimentas. Dažnai, ypač pirkdami mėsą ar žuvis, pirkėjai papildomai pasitikslina, ar tai yra tikrai lietuviškas produktas, ir renkasi būtent vietinį“, – sako jis. Pasak V.Lopetos, pagal prekių kilmės šalį akivaizdžiai pirmauja lietuviškų prekių pardavimas, bet taip pat paklausios ir lenkiškos, vokiškos, prancūziškos prekės.
