Per antrąjį praėjusių metų pusmetį aptiktų klastočių skaičius buvo 13,0 proc. mažesnis nei per ankstesnį laikotarpį ir 27,8 proc. kuklesnis nei per tą ankstesnių metų laikotarpį – 262 tūkstančiai.
96,7 proc. pernai liepos-gruodžio mėnesiais suklastotų eurų kupiūrų aptikta euro zonoje, 2,2 proc. – kitose Europos Sąjungos narėse, 1,1 proc. – kitur pasaulyje.
Dažniausiai padirbinėjami 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 61,8 proc. visų klastočių skaičiaus. Po jų eina 20 eurų nominalo (22,7 proc.) ir 100 eurų nominalo (9,0 proc.) kupiūros. Mažiausiai pinigų padirbinėtojus domina 10 eurų (2,6 proc.), 5 eurų (1,6 proc.), 500 eurų (1,4 proc.), 200 eurų (0,9 proc.) nominalo banknotai.
ECB pranešime pažymima, jog tikimybė gauti padirbtą euro banknotą yra labai maža, nes jų tebėra labai nedaug, palyginti su apyvartoje cirkuliuojančių tikrųjų eurų kupiūrų skaičiumi, kuris nuosekliai didėja sparčiau negu auga bendrasis vidaus produktas.
Iš euro zonos narių mažiausiai eurų klastočių, jas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, aptinkama trijose Baltijos valstybėse, Suomijoje, Slovakijoje, Kipre.
Per praėjusius metus apyvartoje esančių eurų banknotų padaugėjo 4,0 proc., o jų bendra vertė padidėjo 3,7 procento. Šių metų pradžioje apyvartoje buvo daugiau kaip 22 mlrd. Europos bendros valiutos banknotų, kurie kartu verti apytikriai 1,2 trln. eurų.
Pernai rugsėjį ECB pristatė naujuosius 100 ir 200 eurų nominalo banknotus, pasižyminčius naujoviškomis, didesnį saugumą užtikrinančiomis apsaugos priemonėmis. Apyvartoje jie pasirodys šių metų gegužės 28 dieną.
100 ir 200 eurų nominalai bus paskutiniai antrosios, „Europa“ pavadintos serijos banknotai: 2013 metais į apyvartą išleisti 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 metais – 20 eurų, 2017 metais – 50 eurų atnaujinti banknotai.
