„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis pastebi, kad didžiąją dalį įsiskolinimų įmonės atidėjo – rugsėjį atidėta 123 mln. eurų, o šiemet vasarį – 119 mln. eurų.
„Matome tendenciją, kad labai nedaug, bet atidėta skola mažėja. Vasario duomenimis, tai yra 119 mln. eurų, bet turėkime omenyje, kad jie atsidėjo taip, kad iki metų iš viso nieko nemokės, o vėliau mokės dar ketverius metus. Didžioji dauguma pasinaudojo tokia schema“, – BNS sakė J. Miskis.
Jo teigimu, po pirmojo karantino „Sodrai“ skolingos buvo daugiau nei 20 tūkst. įmonių, tačiau didžioji dalis jų įmokas sumokėjo, o apie 6 tūkst. mokėjimus atidėjo.
„Iš esmės, ta pagalba, kuri buvo reikalinga, ji buvo reikalinga būtent toms 6 tūkst. įmonių ir. mūsų nuomone, ta pagalba buvo suteikta tikslingai“, – teigė J.Miskis.
Anot jo, labiausiai įsiskolinusios tos įmonės, kurias pandemija apribojo labiausiai – gamybos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo.
„Apdirbamoji gamyba – visa Lietuvos pramonė, tekstilė, oda, medienos gamyba, popieriaus, gėrimų, metalų, baldų gamyba. Taip įvyko, nes dėl visų apribojimų sutriko žaliavų tiekimas, užsidarė sienos, transportas negalėjo judėti. Antras dalykas, užsidarė visi platinimo kanalai, kur buvo realizuojama produkcija ir dėl to apdirbamoji gamyba patyrė didžiausią poveikį“, – sakė J.Miskis.
„Prekyba – visos parduotuvės užsidarė, veikla per pirmą karantiną nebuvo vykdoma, ir skolos didžiausios. (...) Viešbučiai ir restoranai – dėl visiems suprantamų priežasčių, niekas per pandemiją nekeliauja, turistai neatvažiuoja, maitinimo įstaigos uždarytos“, – kalbėjo jis.
Per antrąjį karantiną prašymus netaikyti sankcijų pateikė 5,8 tūkst. įmonių. „Sodros“ duomenimis, 80 proc. šių įmonių parama naudojosi ir per pirmąjį karantiną.
Kaip atrodys situacija po antrojo karantino, J.Miskis kol kas neprognozavo. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kiek laiko truks suvaržymai, tačiau jis taip pat pastebi, jog įmonės antrajam karantinui buvo geriau pasiruošusios.
„Jei karantinas truks labai ilgai, skola išaugs, nes ir dabar tos įmonės, kurios kreipiasi ir prašo netaikyti sankcijų, mes skolų ar įmokų neišieškome, jos kaupiasi, ir įmonės turės tas įmokas sumokėti iš karto pasibaigus karantinui arba atitinkamai tas įmokas atsidėti“, – teigė jis.
J.Miskio teigimu, antrasis karantinas didelės įtakos pajamų surinkimui pernai neturėjo – draudėjų ir apdraustųjų įmokos mažėjo per pirmąjį karantiną, o vėliau augo. Pernai socialinio draudimo įmokos siekė 2,707 mln. eurų, o 2019 metais – 2,703 mln. eurų.
