Kaip ketvirtadienį kalbėjo VMI vadovė Edita Janušienė, pernai įstaiga į valstybės biudžetą pervedė rekordinę sumą – 12,8 mlrd. eurų. Šiais metais tikimasi pervesti dar didesnę sumą – 13,3 mlrd. eurų.
Daugiausia, beveik po trečdalį visos sumos, sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčiai (GPM).
Vadovė pasidžiaugė, kad per metus administracinė našta verslui sumažėjo 2,9 mln. eurų arba 3 mln. valandų. Pasak jos, geresnis procesų automatizavimas leido sumažinti laiką, per kurį pagal prašymus grąžinamas PVM – šis rodiklis trunka mažiau nei keturias dienas.
VMI duomenimis, bent oficialiai dirbančių už mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą pernai mažėjo iki 12,7 proc. Palyginimui su 2009 metų situacija, tokių darbuotojų buvo 25,5 proc. „Tikiu, kad tai dar ne pabaiga“, – sakė VMI vadovė.
Įmonėms teks grąžinti 5 mln. eurų paramos
Pandemijos metu VMI įgijo naują funkciją – teikti verslui subsidijas. Per šį laikotarpį iš viso subsidijoms išdalinta 241 mln. eurų.
Tai neapsiėjo be kontroversijų. Kai kurios subsidijas gavusios įmonės buvo papildomai patikrintos – paaiškėjo, kad jos neatitinka kriterijų finansinei pagalbai gauti.
E.Janušienė teigė, kad įstaigos prioritetas, skirstant pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, buvo greitis, o paramos naudojimo kontrolė turėjo sekti po to.
„Mes teikėme paramą pagal tą informaciją, kurią mums teikia verslas. Rekontrolės rezultatai – 2 tūkst. įmonių turi grąžinti 5 mln. eurų subsidijų. Tai natūralu – jų apyvarta ne tik nekrito, bet ir kilo. Jeigu to nepavyko prognozuoti teikiant paraišką, paramą reikia grąžinti“, – sakė E.Janušienė.
Apie 5 tūkst. verslų dėl automobilių naudojimo susizgribo „patys“
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas kalbėjo, kad per 2021 m. į biudžetą papildomai nuskaičiuota 72 mln. eurų – tai trimis milijonais eurų daugiau papildomų lėšų nei prieš pandemiją.
„Tai buvo pasiekta atlikus gerokai mažesnį skaičių kontrolės veiksmų. Tai liudija, kad kontrolės veiksmai buvo tikslingai nukreipti į mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausius mokesčių mokėtojus, netrikdant sąžiningų mokesčių mokėtojų veiklos“, – kalbėjo VMI atstovas.
A.Klerauskas pridūrė, kad šiais metais VMI sieks, kad kontrolė vyktų „realiu laiku“ – bus siekiama nustatyti deklaruotus neatitikimus ir apie juos informuoti klientus nedelsiant, taip sumažinant klientų patiriamas išlaidas. Taip pat bus daugiau orientuojamasi į konkrečius rizikingus mokesčių mokėtojus, užuot plačiai tikrinus įvairius pavienius sektorius.
Praėjusiais metais VMI paskelbė besiimanti tikrinti ne kartą apkalbėtą verslų polinkį naudoti įmonių automobilius asmeninėms reikmėms. A.Klerauskas teigė, kad vykdant šį procesą 18 tūkst. mokesčių mokėtojų buvo išsiuntinėti klausimynai – jie buvo skirti tiek rinkti informaciją, tiek netiesiogiai priminti esamą apmokestinimo tvarką.
„Pirminis klausimyno apibendrinimas parodė, kad, deja, tik 14 proc. nuo tos 18 tūkst. aibės mokėtojų pripažino, kad iki šiol jie skaičiavo papildomas sumas dėl automobilių naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti“, – sakė jis.
Vis dėlto po šių klausimynų išsiuntimo, apie 5 tūkst. subjektų, nelaukdami VMI veiksmų, deklaravo papildomas sumas už įmonės automobilių naudojimą.
Įmonės dėl automobilių naudojimo savarankiškai deklaravo 1,8 mln. eurų mokesčių, o 2,7 mln. eurų apskaičiuoti atlikus kontrolės veiksmus.
„Jeigu mes į šitą temą atėjome, mes iš jos neišeisime tol, kol nepasieksime atitikties, tai yra kai bus pradėta laikytis reikalavimų. Labai norisi akcentuoti, kad naudojimo asmeniniams poreikiams niekas neteisėta veikla nelaiko, tiesiog reikia laikytis tam tikrų mokestinių taisyklių“, – sakė jis.
Iš viso per metus VMI 95 įmonių veikloje nustatė nusikalstamos veiklos požymių 13 mln. eurų sumai.
Vienas pagrindinių pokyčių verslui šiais metais – beveik 200 juridinių asmenų praplėsta VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų ir stebėsenos departamento klientų aibė. Didieji Lietuvos mokesčių mokėtojai sumoka apie 41 proc. visų VMI sumokėtų mokesčių, o tai sudaro virš 5 mlrd. eurų.
Išplėtus sąrašą, didžiųjų mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra 552 – tai įmonės, kurios per metus sumokėjo daugiau nei 2,5 mln. eurų mokesčių, o jų apyvarta viršijo 30 mln. eurų.
Tai leis atidžiau pažvelgti į tokių klientų mokestinę veiklą.
