Darbo ministerijos parengtame sąraše, kuris buvo paskelbtas šią savaitę, įvardyti šimtai įmonių, įskaitant reklamos milžinę „Dentsu“ ir „Panasonic“ padalinį, kurios neteisėtai verčia darbuotojus dirbti ilgus viršvalandžius ir kitaip pažeidžia darbo tvarkos taisykles.
Nusižudžius jaunam darbuotojui, kuris nuolat kas mėnesį dirbdavo daugiau nei 100 valandų viršvalandžių, 2016 metų pabaigoje atsistatydino „Dentsu“ vadovas.
Istorija apie Matsurio Takahashio mirtį pateko į pirmuosius šalies laikraščių puslapius ir tai vyriausybę paskatino ieškoti sprendimo, kaip būtų galima riboti viršvalandžius, su kuriais kasmet siejami šimtai mirties dėl insulto ar infarkto ir savižudybės atvejų.
Daugelis įmonių, patekusių į sąrašą, kurį darbo ministerija parengė remdamasi viešai prieinamais duomenimis, yra statybos įmonės, kurioms priekaištaujama dėl saugos taisyklių nesilaikymo.
Kokį poveikį tokia taktika padarys įmonių elgsenai, kol kas neaišku. Beje, į sąrašą pateko tik apie dešimt Tokijo įmonių, kurios, turimais duomenimis, spalio–balandžio mėnesiais buvo pažeidusios darbo įstatymus.
Kiek anksčiau šiais metais specialioji komisija, kuriai vadovavo premjeras Shinzo Abe, parengė planą, pagal kurį viršvalandžių skaičius neviršytų 100 valandų per mėnesį, tačiau kritikai tvirtina, kad šis viršvalandžių skaičius vis vien yra per didelis.
Šiuo metu Japonijos įmonės įtemptais laikotarpiais visą darbo dieną dirbančius darbuotojus gali priversti dirbti kur kas ilgiau nei įprastas 40 valandų per savaitę.
Viršvalandžius daugelis įmonių vertina kaip atsidavimo ženklą, nors Japonijos darbininkų darbo našumas yra mažesnis negu JAV ar Europos darbininkų.
Ir daugiau kaip penktadalyje Japonijos įmonių yra darbuotojų, kuriems dėl polinkio dirbti viršvalandžius gresia rimta mirties rizika, parodė spalio mėnesį paskelbta vyriausybės užsakymu atlikta apklausa. Ta apklausa buvo organizuota šalyje pirmą kartą rengiant baltąją knygą dėl „karoshi“.